Kaip tėvelis vaiką prižiūri

Kosto tėvelis mielai būna su vaiku. Ypač sėkmingas jo atradimas suvystyti vaiką kaip saldainį, pasupti ir liepti miegoti. Net labai veiksmingas. Bet aš neatsargiai prasitariau, kad vaikas paaugo, nebemėgsta būti migdomas sulenktas, jam labiau patinka gulėti ant nugarytės. Naktis, pamaitinau vaiką, tyliai pakeičiau sauskelnes, užliūliavau ir padėjau į lovytę miegot, o pati į vonią tvarkyti tradicinės betvarkės. Po kelių minučių įlinguoja užsimiegojęs tėvelis:
- Vaikas nemiega! - sako.
- Nu tai migdyk, - atsakau ir tvarkausi toliau.
Pabaigiu, einu į miegamąjį ir matau vaizdelį: Kostas lovytėje kojom rankom mataruoja, visa antklodė kilnojasi, burbuliuoja ir guguoja, o tėvelis savo lovoj guli po antklode ir lopšinę dainuoja.
- Tai čia taip migdai? - klausiu.
- Na, juk pati sakei, kad jis ant rankų nebemėgsta, o jei aš prie lovytės stoviu, tai jis į mane žiūri ir nemiega.
Na ką, teko panaudoti senąjį tėvelio metodą - suvynioti kaip saldainį ir pasupti. Dvi minutės ir vėl visi galim miegot.

Verksmas

Mes labai mėgstam vaikščioti į svečius. Nežinia, ar dėl to, kad nauja aplinka vaikui įdomi, ar dėl to, kad aš atidžiau seku jo poreikius, bet svečiuose Kostas būna auksinis. Toks buvo ir svečiuojantis pas Kosto dėdę - ramutėlis, gerutėlis. Tik išvažiuojant nepatiko rengtis, tai parodė skardų balsą. Aš pradėjau sakyti "va, matot?!", į ką gavau konkretų dėdės atsakymą: "Ramus tas tavo vaikas - vaikams juk nedraudžiama verkti".

Trys mėnesiai

Trijų mėnesių proga Kostukas tradiciškai ir privalomai vėl buvo techninėje apžiūroje. Rezultatai: svoris 6900 g. (+900 g.), ūgis 62 cm (+2 cm), galvos apimtis 40,5 cm (+0,5 cm), krūtinės apimtis 42 cm (+1 cm).
Per trečiąjį mėnesį Kostukas atrado savo rankytes ir ėmė jas intensyviai graužti. Dešinė skanesnė, bent kol kas. Taip pat susipažino su teta masažiste, kuri privertė vaiką intensyviai sportuoti, kas tikrai vaikui į naudą. Apverčiu aš vaiką ant pilvo, norėdama nugarytę kremu sutepti, o jis man kad ims šliaužti atbulas! Galvoju, netyčia išėjo - padėjau į vietą, o jis vėl, ir dar kartą, ir dar. Vakare guldau į lovytę miegot ant šonelio, o jis tik šast ir apsivertė ant pilvo - o atgal apsiversti nemoka. Gerai, kad pastebėjau, dabar migdau tik ant nugarytės, kol normaliai vartytis išmoks. Tiesa, taip šauniai verčiasi dar tik į vieną pusę, kitą dar reikės patreniruot.
Kostukui labai patinka žaisliukai-drambliukai. Ir net nekeista, nes: 1. jie drambliukai, 2. jie tėvelio išrinkti. Ypač akis traukia raudonasis drambliukas, jį vaikas ima abiem rankom, žiūri net žvairuodamas, vis kiša į burną ir bando ragaut. Gal todėl, kad raudonas ir atrodo skanus. Antrasis dramblys, mūsų pramintas plonakoju, turi labai patogias paimti virvines kojas ir nuostabiai traškančias ausis. Labai geri tie drambliai vaikui.

Karuselė virš lovytės vis dar kelia teigiamas emocijas ir užima vaiką visai ilgam laikui, bet lavinimo kilimėlis Kostukui dar neįdomus. Keičiu žaisliukus vieną po kito, ir barškinu, ir cypinu, bet jam netinka. Jei nesisuka patys - ko čia į juos spoksot. Nors Bitę Mają virš vystymo lentos čiumpa, ragauja ir šnekina.
Kostas jau visai gerai pažįsta veidus. Močiutei labai smagu, kai jis pasižiūri tai į mane, tai į ją. Tada toks protingas vaikas atrodo ir labai jau gerai susigaudantis kas yra kas.
Priaugo Kostukas naują naminį kombinezoną, tokį baltą su pėdutėm ir ausytėm. Todėl gavo naują pavadinimą - meškis lepeškis arba trumpai meškas - taip taip, būtent meškas. Baltasis meškas.