Dantukas Nr. 14

Štai ir turi Kostas temperatūros kaltininką  - iltinuką dantuką Nr. 14.

Juokas

Vakar Kostui pakilo temperatūra iki 39,2. Nenulipo mažulis nuo rankų, glaustėsi kaip kačiukas, nelabai ką valgė ir beveik nežaidė. Užmigo vakare 20:30 ir nepabudo iki pat 9:30 ryte. Naktį aš ne kartą kėliausi tai temperatūros pamatuot, tai užklot, tai nuklot. O vos švintant pabudau nuo skambaus juoko. Šokau žiūrėt kas darosi - taigi mažasis ligoniukas per sapnelį kad juokiasi, kad juokiasi. Net palengvėjo - gal tada nėra taip blogai vaikiukui sirgti.

1,5 metukų

Kostas labai savarankiškas vaikas. Viską jis turi daryti pats ir tik pats vienas. Įsodinu į parduotuvės vežimėlį, tai man neleidžia už rankenos laikyt ir stumti. Laikyt gali tik Kostas, mano rankas stumia ir rėkia, taigi aš šiaip ne taip prisitaikau stumti vežimėlį su vaiku ir produktais iš priešingo galo. Jau žvilgsnių kokių susilaukiam! :) Tais retais kartais, kai mažius prisigretina prie kompiuterio, irgi prasideda skandalas, jei kas judina pelę ar bando paspaust kokį mygtuką - juk viską turi daryti jis pats ir tik pats vienas. Vieną kartą tėvelis leido prie mašinos vairo prisėst - rezultatas tas pats: už vairo laikyt gali tik Kostas, tėvelio rankos stumiamos su riksmu.
Dabar visiem suaugėliam reikia galvoti ką daro ir sako. Nes tą pačią akimirką vaikas kartoja: pasiėmė mama skudurą grindų valyt, jau ir mažius valo mamai dar nebaigus, pasiėmė mama šluotelę šluot - ir jam duok čia ir dabar. Mama košę šaldydama išpylė iš dubenėlio į dubenėlį - ir vaikas nepradeda valgyt be dviejų dubenėlių. Močiutė išgėrė sriubą iš stiklainio, dabar ir Kostas viską geria iš stiklainių, puodukų bei dubenėlių - tik spėk paskui drabužius keist. Pamatė, kaip močiutė nosį pučia į servetėlę - ir Kostas pučia, prieš tai būtinai paglamžydamas. Pamatė, kaip tėvelis duris rakina, tai Kostas neša ir neša dabar raktus prie durų ir vis bando ir bando įkišt į rakto skylutę kokiais 3 numeriais per didelį raktą. Arba mikserio dalį, arba bet kokį metaliuką, nors kiek susišaukiantį su rakto forma.
Dideliam tėvelio džiaugsmui, Kostas ištarė pirmą skiemenį rusų kalba: "py", kas reiškia pitj, t.y. gerti. Vaikas paprašo gert, o tėvelis šypsosi nuo ausies iki ausies. Ar ne gėris?...

"Grybų karas"

Šarūnėlis su Medeinėle pasikvietė Kostą į spektaklį "Grybų karas" lėlių teatre. Pasipuošėm ir, šiaip ne taip radę kur pastatyt mašiną senamiestyje, atbildėjom į teatrą. Tiesa, Kostas atbildėjo prabangiai, mamai ant rankų, nes negi su vežimu į teatrą grūsies, taigi per porą kvartalų 13 kg vaikiną mama panešiojo. Bet čia ne apie tai. Teatre buvo pilna fojė žmonių, bet net jie neužgožė laiptų. Jau maniau, kad kils skandalas, kai jie baigsis, bet gi jų viršuje buvo kamuoliukų krepšys. Čia Kostas užtruko, o mama supluko, berankiodama išmėtytus kamuoliukus. Šiaip ne taip pavyko nuvilioti mažulį į salę dar neprasidėjus spektakliui. Čia užgeso šviesos, scenoje išlindo gėlytė, paskui drugelis, kuris kažkodėl pasiėmė lazdą ir tai Kostui pasirodė labai nesmagu - užverkė vaikas visa gerkle. Už kompaniją suvirko ir Medeinėlė. Jau maniau reikės čiupt vaiką ir nešt kudašių, bet čia prasidėjo dainos. Abu vaikai aprimo, bet Kostas nepatikliai prastovėjo mamai ant kelių apsivijęs rankytėm kaklą gerą pusę spektalio. Viską ir vėl išgelbėjo kamuoliukai, kai juos vaikai pradėjo mėtyt į sceną. Taip linksmai nusiteikę nė nepastebėjom, kai visi žiūrovai išsiskirstė, nes Kostas palakstė koridorium, palaipiojo laiptais, užlipo ir nulipo nuo kėdės, vėl palakstė koridorium, vėl užlipo laiptais, vėl užlipo ir nulipo nuo kėdės...o žymieji akvariumai liko be dėmesio. Užtat grindinys už teatro durų buvo liuks - taip vaikas juo lėkė, kad mama vos spėjo sugaut, kai prasidėjo važiuojamoji dalis, taigi rėkdamas Kostas ir atsisveikino su kolegom. Bet į teatrą mes dar nueisim. Tik kiek paūgėsim.