Mokyklėlė "Strazdanėlės"

Kad jau nevedu Kosto į darželį, tai vėl po daugiau nei metų pertraukos nuvedžiau į mokyklėlę "Strazdanėlės". Pradžioj pasikuklinęs ir atsisakęs nusiauti batus, pastebėjęs pusę dailės pamokėlės, vaikinas pagaliau prisijungė prie grybo lipdymo iš plastilino. Ilgių ilgiausiai lipdė ir tobulino kažin kokį kosminį grybą ir atsisakė jį palikti. Taigi su grybu nužygiavom į muzikos pamokėlę. Kiek pasikuklino ir muzikos pamokėlėj, bet taukšintys žmogeliukai sušildė atmosferą ir čia - toliau Kostas visur noriai dalyvavo. O į kineziterapiją vaikino eiti raginti nereikėjo - ten juk ka-muo-liai! Visus pratimėlius Kostas atliko su užsidegimu ir vis "aš pirmas!": ant kamuolio spyruokliavo, kaip lėktuvas skrido, per bėgius ėjo, su įsivaizduojamu siurbliu siurbė ir lapus iš siurblio kratė, kamuoliukų baseine maudėsi ir sutvarkyt jį išsimaudęs padėjo. Po šitokio pasisekimo vaikinas vėl užstrigo su grybu dailės kabinete, kur belipdydamas pareiškė, kad jam čia patinka ir jis čia liks. Tik dūkimas su panašaus amžiaus kolega atitraukė nuo tokios reikšmingos veiklos. Jau gerokai vėliau susiprotėjom, kad į teatro pamokėlę taip ir nenuėjom, tad širdagraužiui nuraminti nusipirkom plastilino ir dabar minkom ir minkom namie.

Vaikų dalybos

Kostas labiausiai mėgsta eiti miegoti su mama. Grįžo tėvelis vakare po darbo, pavakarieniavo, vaikams jau laikas vakariniams ritualams prieš miegą.
- Na, kurį vaiką renkiesi, tėveli? - klausiu.
Tėvelis nespėjo nė mirktelt, kai Kostas riktelėjo:
- Šitą vaiką! - ir bakstelėjo sesei į kaktą.
Beliko tik skambiu juoku patvirtinti vaiko pasirinkimą.