"Mano batai buvo du"

Prieš metus kelis kartus bandžiau vesti Kostą į teatrą. Bet toliau nei salės durys taip nė karto žmoniškai ir nenuėjom, o daugiausia laiko praleidom laipiodami laiptais fojė. Tad padarę metų pertrauką pabandėm vėl. Pasirinkom trumpą muzikinį vaikišką spektakliuką Vilniaus mažajam teatre "Mano batai buvo du". Ir neprašovėm - visą spektaklį vaikas žiūrėjo beveik nemirksėdamas, plojo kur reikėjo, šaukė, kur priklausė, o po visko labai nenorėjo eiti namo. Kadangi neatsargiai nupirkau spektaklio dainelių CD, tai jau trys savaitės kaip jokios kitos muzikos namuose klausytis negalima ir visi namiškiai puikiai žino ne tik daineles, bet ir tai, kad reikia atsiprašyti ir tada dingęs batas grįš.