Ligų maratonas

Kostas serga nuo balandžio 5 dienos. Taigi jau tuoj trys mėnesiai, kaip liga puola viena po kitos su trumputėm pertraukėlėm. Ligų sąrašas toks: sloga, komplikacija į bronchitą - pirmieji antibiotikai 10 dienų; 2 dienos baigus gerti antibiotikus - enterovirusas, kurį nustatė tik Santariškių klinikose, nes vaikas išbertas visas, net padai ir delniukai, labai aukšta temperatūra, o vietiniai medikai pripaišė alergiją ibuprofeno apelsino skoniui; 5 dienos po viruso - ausies uždegimas. Dvi savaites vaikas sveikas, tada 3 dienos daržely ir vėl: sloga, ausies uždegimas, pūlinga angina su 10 dienų antibiotikais. Savaitė rami ir vėl - angina ir besiformuojantys pūliai. Kadangi gydytoja tik skėstelėjo rankom "nebežinau kaip gydyt", tai šiandien padarėm tepinėlį ir laukiam kas išaugs. O Kostas niekuo nesiskundžia. Nei jam temperatūra kyla, nei kosulys ar sloga, net kad skauda gerklytę nebesiskundžia. Tik nevalgo ir visas išbalęs. Ir nebežinau kaip tam vaikui padėt...

Dainos

Kostas labai daug dainuoja. Visada dainuoja tik pats sau. Pradeda vieną dainą, pereina prie kitos, paskui nuvingiuoja trečios melodiją su ketvirtos žodžiais. Taigi būna, kad pradėjęs "Oi tu kiški žvairy", pereina į "Garnys garnys tur ilgas kojas", paskui ką nors iš mokyklėlės repertuaro ir pabaigia niūniuodamas savo sukurtą melodiją. Bet dažniausiai Kostas gieda Lietuvos himną. Pradėjęs mokslus įsimintinais "ir šviesa, ir tiesa" motyvais, dabar išraito visą melodiją nuo pradžios iki pabaigos, tik dažniausiai be žodžių, kurie mažuliui dar per sudėtingi. Kartais Kostas himnui pritaiko "Ant kalno mūrai" žodžius ir kažkaip natūraliai net ir iš himno pereina į "Ant kalno mūrai" melodiją, kurią išmokė močiutė ir vaikui labai įstrigo. Ypač žavu klausytis šitų variacijų, kai Kostas turškiasi vonioje arba stovi kampe už reikalą.

Kardas

Jau senokai žiūrėjo Kostas senosios animacijos filmuką apie auksinę antilopę. Baisu jam buvo, daugiau nenori žiūrėt. Po to vis pasakojo, kad ten buvo kardas ir kad jis piktas. O po kurio laiko suvokimas transformavosi, ir dabar jis karts nuo karto pasisako "aš kardas!". Dažniausiai tai būna kontekste, kai jo rankoje kokia šaka, o veide nusiteikusio kovoti piktuko išraiška. O vieną kartą pasilikęs pas babušką, senam visokio gėrio prikrautam garaže, vaikas rado lobį. Nuotrauka viską pasako pati.

Prašymas

Atsisėda Kostas man ant kelių ir nuoširdžiausiu pasaulyje balsu prašo:

- Mama, būk gera, nestatyk daugiau manęs į kampą, man labai nepatinka...

Teko labai atsakingai tartis, kad jis nebeskriaus sesės, o aš nebestatysiu į kampą. Žiūrėsim kiek ilgai sutartis galios. 

Mano mama

- Čia mano mama, - meiliai glaudžiasi sunkią valandą prie manęs Kostas. Tuo metu Vaiva verkia maitinimo kėdutėj, tiesia rankas, prašo susiprast iškelt.
- Čia ne tavo mama, - pratęsia mintį sesei Kostas, - tavo mama močiutė.
Ir dar minties pastiprinimui parodo kur ta močiutė dabar yra.