Futbolas

Man regis, kad Kosto aistra futbolui ir apskritai kamuoliui sumažėjusi. Buvau sumąsčiusi, kad gal kokią kitą sporto šaką išbandysim, bet kai rudenį žmogus susirūpino, kodėl nevedu jo į futbolą, tai nuomonę teko pakeisti. Kostas dabar futbolą mėgsta, galbūt dar ir dėl to, kad į tą pačią komandą atėjo jo darželio grupės draugas. Net ir raudona uniforma dabar jau gera, nors dar pirmas treniruotes išsiderėdavo bent jau mėlynus šortus. Šiemet treneriai sumąstė padalinti futbolo pasiekimų knygeles, tai dabar šventas reikalas rinkti raudonus lipdukus ir jaudintis, kad tik negautų mėlyno už netinkamą elgesį. Su futbolo pasiekimų knygute Kostas eina į vonią, miegoti ir net valgyti. O vakar futbolo komanda buvo fotografuojama. Štai kokia mūsų žvaigždučių komanda:

Ilgesys

Važiuojam su Kostu pro butą, kuriame anksčiau gyvenome.

- Mama, aš labai pasiilgau Elnių gatvės buto, - graudžiai sako man sūnelis. 

- O ko tu pasiilgai tame bute? - bandau tikslintis. 

- Televizoriaus. 

- Bet juk filmukus mes name žiūrim per kompiuterį, tiesa? 

- Taip, bet mes nežiūrim Tetos Betos filmukų per kompiuterį, o tai labai svarbu. 

Ir kaip dabar argumentuoti televizoriaus nebūtinumą nebeišmanau.