Pirmas sulaužytas žaislas

Dauguma berniukų pasižymi ne itin atsargiu elgesiu su žaislais. Turbūt tokia yra jų prigimtis, taip jie tyrinėja pasaulį, bando jo tvirtumą, patvarumą. Kosto tėvelis vaikystėje buvo iš tų berniukų, kurie iš smalsumo užlipdavo ant savo žaislinio sunkvežimiuko - ar atlaikys? O jei užlipus su kibirėliu? O dar su meškėnu? Arba išardydavo vienintelį tėvų žadintuvą, vėl surinkdavo ir, aišku, likdavo nereikalingų detalių (žadintuvas veikia iki šiol).

Kostas gi pradėjo savo žaislų laužymo žygį kažkaip per anksti. Pirma jo auka - čiulptukas. Kadangi jis jo šiaip nenaudoja, tik retkarčiais pažaidžia, tai galima sakyti jog čiulptukas jam - žaislas. Bet kaip jis sugebėjo jį sulaužyti - tėvelis su mama iki šiol suka galvas...

Šuo Cecilis ir žirafiukė Sofi

Kostinių ir Kovo 11-osios, švenčiamų tą pačią dieną, proga, Kostas gavo dovanų pliušinį šunį vardu Cecilis. Labai mielas, jaukus, švelnus ir visai kaip tikras. Patinka jis visiems, bet Kostui labiausiai. Tampo ir glosto, nors kol kas šunelis didesnis už šeimininką.

Kitas pamėgtas Kosto žaislas - užsienietis. Tai žirafiukė Sofi, atvykusi iš Prancūzijos. Sako, kad visi prancūzų kūdikiai auga su tokiom žirafytėm, gaminamom jau nuo 1961 metų. Iš tiesų labai skanu ją graužti, patogu paimti į rankytę ir linksma klausytis jos pypsėjimo.

Valgymas

Kosto tėvelis labai atsakingai prižiūri vaiką. Jei reikia vakarieniauti, o vaikas ant jo rankų, tai reikalauja maisto nedėti į lėkštę, žada valgyti vėliau, kai kas nors vaiką perims. Ši praktika man nepatinka, todėl per eilinį tokį atsikalbinėjimą sakau:
- Sėsk valgyt, čia tau sriuba. Tu valgysi su grietine, o aš valgysiu su Kostu.

Merginos

Kostuką namuose jei lanko, tai tik merginos. Visos vos vyresnės - kuri mėnesiu, kuri keliais, kuri pusmečiu ar net beveik metais. Pasisekimą turi 4 mėnesių vaikinas. Paskutinį kartą vienai besisvečiuojančiai merginai atėjo pietų miegelio laikas, o Kostas tik ką atsikėlęs, tai ji net į Kosto lovą pasiprašė pamiegoti ir puikiai išsimiegojo. Jei merginos šitaip dabar į Kosto lovą prašosi, tai kas bus vėliau?...

Keturi mėnesiai

Keturių mėnesių proga Kostukas vėl svėrėsi ir matavosi. Žavingi TA rezultatai: svoris 7700 g (+800 g), ūgis 65 cm (+3cm), galvos apimtis 41 cm (+0,5 cm), krūtinės apimtis 43 cm (+1,5 cm). Taigi, vaikui maisto netrūksta, dėl ko mamai, kaip piendavei, labai smagu.

Suėjus trims mėnesiams, Kostukas ėmė labai sparčiai domėtis pasauliu. Jam būtinai reikia dairytis ir matyti, todėl nebenori būti paguldytas ant nugarytės ir priglaustas naujagimiškai ant peties. Vaikas labai nori sėstis, todėl stena ir riečiasi, bet šis manevras dar neišeina. Teks dar patreniruoti pilvo presą. Stebėtina, bet Kostas pamėgo gulėti ant pilvo. Gal dėl to, kad galva jau laikosi savo vietoje ir ją pakėlus smagu dairytis. Burnytė tapo pačia svarbiausia vieta, kur keliauja absoliučiai viskas - žaisliukai, nosinės, patiesaliukai, rankytės, mamos ir tėvelio rankos, o nedaug trūko, kad ten nukeliautų ir katės Murzės uodega. Išmiega Kostas pagaliau visą ilgą naktį, tik atsikeldamas kartą ar du pavalgyti. Pavalgo ir miega toliau. Mamai džiaugsmas!..
 Kostas pagaliau susidomėjo lavinamuoju kilimėliu, tampo aštuonkojo kojas ir beždžionės uodegą, net visa lova linguoja. Labai patinka ir televizorius - tik neapsižiūrėk, jau ir įsispoksojęs į mirgantį ekraną. Ir ką jis ten mato?..
Pažįsta Kostukas ir svarbiausius maitintojus - buteliuką ir krūtį, kuriuos pamatęs sako "ha!" ir tiesia rankytes. O buteliuką net kartą jau palaikė rankytėmis pats.
Atrado vaikas savo kojytes ir kiekviena proga jas čiupinėja. Nurengtos pėdutės pačios įdomiausios, todėl progai pasitaikius Kostas vis būna paliktas basakojis. Labai jau graži į kamuoliuką susirietusio laimingo vaiko poza.
Vis geriau Kostas lavina savo balsą - kartais ryte pabundam su tėveliu nuo neįtikėtinai garsiai čiauškančio vaiko, kuris tiesiog šūkauja su pasimėgavimu. O lubos aukštos, akustika gera... Mėgstamiausi skiemenys "aghu-aku", o begalės kitų net neišeina užrašyti. Labai laukiam "mama" ir "tete", bet vaikas tauposi. Nors močiutė intensyviai kartoja šiuos skiemenis, bet anūkėlis šypsosi patenkintas bedante burnyte ir nė nemano kartoti.