Dauguma berniukų pasižymi ne itin atsargiu elgesiu su žaislais. Turbūt tokia yra jų prigimtis, taip jie tyrinėja pasaulį, bando jo tvirtumą, patvarumą. Kosto tėvelis vaikystėje buvo iš tų berniukų, kurie iš smalsumo užlipdavo ant savo žaislinio sunkvežimiuko - ar atlaikys? O jei užlipus su kibirėliu? O dar su meškėnu? Arba išardydavo vienintelį tėvų žadintuvą, vėl surinkdavo ir, aišku, likdavo nereikalingų detalių (žadintuvas veikia iki šiol).
Kostas gi pradėjo savo žaislų laužymo žygį kažkaip per anksti. Pirma jo auka - čiulptukas. Kadangi jis jo šiaip nenaudoja, tik retkarčiais pažaidžia, tai galima sakyti jog čiulptukas jam - žaislas. Bet kaip jis sugebėjo jį sulaužyti - tėvelis su mama iki šiol suka galvas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą