Maudynės

Kostas nuo pat gimimo mėgsta maudytis. Nė karto nebuvo kokio nors protesto ar net pazirzimo maudymosi tema. Net tada, kai mama netyčia kyštelėjo jo veiduką po vandeniu, vaikas tik pasukiojo galvytę į šonus ir vėl rankom taškytis pradėjo. Kostą maudyti nuo penkto mėnesio pasidarė sunku, nes jis makaluojasi ir kojom, ir rankom, bando verstis žemyn veidu, o šlapias slidus - labai baisu nuskandint. Gerai, kad dėl alergijos bent jau nemuiluojam jo.

O šita nuotrauka pavadinimu "Kaip tėvelis vaiką išpakuoja maudynėms" arba "Kur dingo vaiduoklių kūdikis?" mamai labai patinka.

Dantukas Nr. 2

Zirzė, zirzė ir išsizirzė Kostas dantuką Nr. 2. Baltutėlį, mažutėlį, aštrutėlį. Fiksuojam datą - 2011-04-27. Dabar pilnas pradinis apatinis komplektas.

Velykos, žaislai ir dantukas

Velykom ruošėmės visi kaip priklauso - valėm, šveitėm, kepėm, virėm, dažėm, marginom. Kostas viską komentavo savo kalba ir labai norėjo pažiūrėti iš aukščiau, t.y. nuo mamos, tėvelio ar močiutės rankų. Kadangi visos rankos buvo užimtos arba purvinos, teko suktis iš padėties kitaip. Ir čia Kostas atrado, kad suaugusieji iki šiol nuo jo slėpė visus geriausius žaislus! Kas gi domėsis barškučiu ar pliušiniu ančiuku, jei galima gauti puodą, dubenį ar traškantį polietileninį maišelį?!

Šitaip šauniai pasiruošę, Velykas šventėm pas Kosto dėdę. Ėjo vaikas iš rankų į rankas, visiem šypsojosi, su visais bendravo ir be perstojo čiauškėjo. Bet didžiausią įspūdį Kostui paliko haskių veislės didžiulis šuo Gasas. Kostas net krykštė iš džiaugsmo kai Gasas priartėdavo, o jau kai suleido rankytes į šuns gaurų bedugnę, atrodė, kad tai laimės viršūnė.

Dovanų Kostas gavo dantų šepetuką. Iš karto jį įsikišo teisingu galu į burną, ir čia pasigirdo džiaugsmingas tetos šūksnis:
- Мatau dantį!
Ir tikrai, Velykų proga Kostas užsiaugino baltutėlį gražutėlį dantuką. Dar išvakarėse tikrinau - nebuvo. Štai kodėl pastarąją savaitę vaikas buvo toks zirzalas, o mama net šlapia nuo jo nešiojimo ir supimo. Gera teta, geras dantų šepetukas - prakrapštė Kostui dantį.

Su tuo šviežutėliu dantuku Kostas iš karto pradėjo noriai viską graužti. Pirmoji auka - tetos dažytas gražutis margutis. Davėm pasidžiaugt, o Kostas jį tuo vieninteliu dantuku prakando. Teisingas požiūris: turi dantį, reikia naudoti pagal paskirtį.
Su Šventom Velykom, sveikų dantų ir gražių švenčių!

Ausytės

Kostukas labai mėgsta, kai jam prausiu ausytes. Tada visas nuščiūva su palaiminga šypsenėle veide. Tik baigiu - iš karto vėl pradeda makaluotis. Ir dar jam patinka, kai ką nors šnibždu ar "čiulbu" tiesiai į ausytę. Būna išsišiepęs ir net liežuvėlį iškišęs. Šiuo pomėgiu vaikas tikrai į mamą atsigimė.

Penki mėnesiai

Penkių mėnesių Kostukas sveria 8200 g. (+500 g), yra 66,5 cm (+ 1,5 cm), galvos apimtis 42 cm (+ 1 cm), krūtinės apimtis 44 cm (+ 1 cm). Nors ne ypatingai daug priaugo, bet mamai nešiot jis sunkus kaip akmenukas.
Per penktąjį mėnesį Kostas išmoko vartytis ir tai daro su didžiuliu malonumu. Geriau sekasi verstis per kairį petį. Kol kas dar pilnai nesiremia kojytėmis, bet jų raumenukų tonusas pamažėjęs, o rankytės sustiprėję, taigi, vaikas užsispyrusiai artėja prie normų.
Visą mėnesį labiau mamą, nei patį Kostą, vargino suaktyvėjęs seilėtekis. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera - buvo papildyta seilinukų kolekcija. Labiausiai mamai patinka seilinukas su muzikiniu kaklaraiščiu. Nors seilėtekis galėtų būti dantukų pranašas, bet jų kol kas dar nėra. Ir gerai - nėra ko per anksti kandžiotis.
Kostui labai patinka, kai jam kas nors koncertuoja. Ypač tinka dainelė "Du gaideliai", kurią išgirdęs Kostas krykščia iš džiaugsmo. Šitą dainą pirma pradėjo dainuoti močiutė, o kad atlikimas buvo sutiktas su tokiu pasisekimu, tai penkių mėnesių sukakties proga ir knygutę tokiu pat pavadinimu anūkėliui įteikė.
Su vartymusi Kostas prarado vieną mėgstamiausių žaidimo vietų - vystymo lentą vonioje. Dabar jis taip vartosi ir makaluojasi, kad skubam tik greit keisti sauskelnes, vis ranka prilaikydami, kol nenusirideno mažulis žemyn. Todėl teko surasti naują žaidimų vietą - ant grindų. Patiesėm antklodę, ant jos uždėjom lavinimo kilimėlį - ir vaikas vartosi patenkintas.

Kosto rankytės dabar visą laiką turi būti kuo nors užimtos, kitaip jam neramu. Žaisliukai turi būti keičiami pakankamai dažnai, kitaip nusibosta, tada prireikia nosinių, rankšluosčių ir bet kokių kitokių medžiagų. Paguldytas vaikas pirmiausia rankytėmis pasitikrina ant kokios medžiagos guli - pakrapšto ją pirštukais. Dar jam labai patinka tyrinėti veidus. Pirštukais ir burnyte. Akiniuotiems iš vis ne kas - tuoj pat čiumpa blizgančius stiklus ir ruošiasi ragaut. Kojytės dabar įdomios ir apautos, kiša į burnytę su visom kojinėm.
Kostas labai norėtų sėstis, nors dar neišeina. Bando ir bando keltis vos paguldomas kiek didesniu kampu ir griūna ant šono. Bet tėvelio paramstytas pagalvėm fotosesijai papozavo. Labai jau mamai graži ši nuotraukytė.

Apsivertė

Šį rytą Kostas pirmą kartą absoliučiai savarankiškai apsivertė. Mankštos ir masažai tikrai ne veltui daryti. Palikau vaiką ant lovos besispardantį kojytėm į viršų, apdėliojau pagalvėm, o šone padėjau barškutį - taip, kad rankyte nepasiektų. Grįžtu už poros minučių košę pamaišius, o Kostas ant pilvo guli ir mylimą barškutį graužia. Štai kokia teisingos motyvacijos galia.

Knyga

Kostukas turi savo knygą. Ją pildom mes su tėveliu. Tiksliau pildėm pirmąjį mėnesį, o paskui kažkaip užsimiršo, o ir rūpesčių dėl sveikatėlės kontekste knyga buvo ne tokia svarbi. Vakar prisiminėm ir puolėm pildyt baltas dėmes. Rimčiausias iššūkis, o kartu ir įdomiausia dalis, buvo pėdučių ir delniukų atspaudai. Mažas foto reportažas žemiau.