Dantukas Nr. 3 ir kiti pasiekimai

2011-07-23 išdyko Kostui dantukas Nr. 3. Ta proga tris dienas visi namai skambėjo nuo klyksmo ir riksmo, o aš maniau, kad kaimynai neabejotinai iškvies mums "vaikų teises". Nes jau kartą į sieną yra baladoję, kai vaikas ilgiau verkė, lyg mes taip linksmintumėmės, tai niekad negali žinot, kokios orginalios mintys vėl į jų galvas šaus.
Kostas išmoko atsisėsti. Iš pradžių iš stovimos padėties žnekteldavo ant užpakalio, o dabar jau ir iš ropojamos padėties sugeba atsisėst. Vaikas kasdien kuo nors nustebina - vakar lipo kaip tikras kalnų alpinistas įstrižai pastatyta prie sienos, nes nebenaudojama, vystymo lentos apatine puse. Šiandien atrado, kad gali ištraukti ir spintelės stalčiuką koridoriuje, ir stalčių vonioje - o kiek ten turto, tai net žado netekęs žiūri ir krykščia iš laimės, kol aš skubu greit uždaryt ir nukreipt jo dėmesį kitur.
Važinėtis ant pufiko su ratukais su vaiku ant rankų - originalus užsiėmimas, bet Kostui patinka. Gal todėl mes dabar ramiai nukeliaujam tokiu būdu iš vieno kambario į kitą. Bet močiutei pasiūlius pabūti ant rankų iš karto sutinka - juk močiutė stovi, o iš aukščiau geriau matosi!
Labai gerai Kostas moka sakyti skiemenį "ne". Sako ir vieną, ir visas tiradas "ne-ne-ne-ne-ne-ne". Šitaip aiškina ir kas jam patinka, ir kas nepatinka. O "taip" pasakyt nemoka, kiek močiutė besistengtų išmokyt - anksti dar.
Kaip tik šiandien išmoko Kostas savarankiškai giduoti kateles, na tą "gidu-gidu kateles, keps močiutė bandeles". Žaidžia vaikinas, žaisliukus dėlioja, ir staiga pradėjo kumštukais viens į kitą duoti. Pradėjau dainuot - tiko. Dar kartą pabandžiau pradėt dainuot - tikrai sąmoningai giduoja. Smagumėlis :)

Dresūros ir rėplionės

Močiutė vos ne nuo gimimo Kostą dresiravo duoti rankas, kai jis užsimano būti paimtas. Po keleto mėnesių dresūra davė rezultatų ir vaikas tikrai tiesia rankas, bet tik močiutei. Tėvai geri - paima neprašomi. O šiandien Kostas visai sąmoningai pamojavo "ate-ate". Persitikrinau kelis kartus - tikrai sąmoningai ir labai gražiai. Gudrėja tas mūsų vaikas. Ir dar šiandien mažasis žmogutis pradėjo normaliai ropot. Rėpli rėpli kelis metrus - ir vėl šliaužia, o pastatytas prie lovos krašto žingsniuoja ir nori dar, ploja ištiestu delniuku per sofą, per kėdę ir krykščia. Gražu žiūrėt. Dabar vėl noriai būna lovytėje, nes čia patogu įsikibti, atsistoti, tūpčioti ir bandyti žengti aplink. O jei dar nuo spintelės už lovytės kokį nelegalų daiktą nutveria - iš vis džiaugsmingo juoko pilnas kambarys.

Aštuoni mėnesiai

Aštuonių mėnesių Kostas šliaužia, sėdi, stovi ir labai norėtų eiti, bet dar trūksta pratybų. Pirmą kartą mažulis atsistojo prieš pat Rasas (2011-06-22), kai grįžom vienai nakčiai namo iš sodų bendrijos. Paguldžiau į lovytę kaip visada, atsisuku už minutėlės - o mažulis stovi įsikibęs į lovytės kraštą. Turbūt būtų atsistojęs ir anksčiau, jei nebūtume sode vaiko migdę kelioninėje lovytėje. Po šito atradimo, vaiką statėm prie visų saugių stabilių paviršių, tinkančių stovėjimo pratyboms, o jis tiesiog krykštė iš laimės kaip jam smagu. Dabar panešiojus ant rankų sunku jį pasodinti, ar padėti šliaužti - nori stotis ir viskas. Tiesa, prieš stovėjimą Kostas intensyviai treniravosi - darė pritūpimus. Kartą močiutė skaičiavo: 1...15...25...34...petraukėlė...35! Daugiau tokio rekordo Kostas pakartoti nežadėjo, atsistojo pats - tikslas pasiektas, dabar kitų pratimų eilė.
Kostas nors sėdi, bet pats neatsisėda. Reikės daugiau treniruočių ir masažų.
Vaikas vis dar turi tuos pačius 2 dantis, nors vis pazirzia taip, lyg jau tikrai nauji dantys kaltųsi. Nenustojo mažulis nei žnaibytis, nei draskytis, kliūna visiems, kas jį migdo ar maitina, o ir savo ausytes nusidrasko iki kraujo, kiek nagus jam bekirptume. Net nesuprantu kada jis spėja, gal naktį?
Kostas pamėgo nei tai bučiuoti, nei tai ragauti, o gal tiesiog švelniai seilėti žmogaus kūną. Kur buvęs, kur nebuvęs, jau ir ragauja tai ranką, tai koją, tai pilvą mamai.
Mažulis jau pasiekė raidos periodą, kai ypač smagu daiktus mesti ant žemės ir žiūrėti kas bus. Ir dar jam smagu tąsyti savo drabužėlius. Gaila tik, kad jie nukritę besubarška.
Faktai: svoris 9900 g (+700 g), ūgis 72 cm (+0,5 cm), galvos apimtis 44,5 cm (+0,5 cm), krūtinės apimtis 45 cm (- 1 cm - hm?..).

Baseinas

Po masažų, kurie tikrai vaikui patinka ir padeda, mums pasiūlė palankyti baseiną. Sutikom entuziastingai. Tik pirmą kartą lankydamiesi neapskaičiavom, kad po masažo vaikas nespės pailsėti. Taigi Kostas aprėkė visą baseiną ir pusę poliklinikos, kabinosi man į plaukus, kando į pečius, lipo ant sprando ir nė už ką nesutiko atsipalaiduoti ir mėgautis vandens procedūromis. Antrą kartą aš jau buvau gudresnė ir pasirinkau laiką masažams pasibaigus, po ilgesnio vaiko miego. Šį kartą Kostas nė nebandė protestuoti, iš karto sukrykštė vandeny, puikiausiai vykdė visus kineziterapeutės nurodymus, gaudė raudoną kamuoliuką, džiaugėsi geltonu ratu ir net gurkštelėjęs vandens neverkė, o tik išplėtė akis ir pradėjo dažniau kvėpuoti. Gaila, kad kiti mūsų pasimėgavimai vandeniu dėl traumų nusikėlė maždaug porai mėnesių...

Traumos

Panašu, kad ši vasara bus visai kitokia nei visos. Susitraumavom visa šeima, taigi standartiniai vasaros malonumai nusikelia į kitus metus. Ne, tai ne avarija, tai dviejų nelaimingų atsitikimų buityje rezultatas. Tėveliui pirštą sužalojo diskinis pjūklas per Rasas - perrišimai ir gipsas 4 savaitėm, o mama Mindauginių išvakarėse sugebėjo išsisukti koją su Kostu ant rankų. Abu kritom ant asfalto nuo 3 laiptelių. Laimei, vaikas atsipirko tik veido nubrozdinimais ir elegantišku guzu ant kaktos. Mamai baigėsi prasčiau - trūkęs raištis ir atskilęs pėdos kaulo gabalėlis. Gipsas mėnesiui. Guodžia tik unikali šeimos nuotrauka. Šypsomės, vadinasi pasveiksim.

P.S. Saugom vienintelę netraumuotą mūsų visų gelbėtoją močiutę.