2011-07-23 išdyko Kostui dantukas Nr. 3. Ta proga tris dienas visi namai skambėjo nuo klyksmo ir riksmo, o aš maniau, kad kaimynai neabejotinai iškvies mums "vaikų teises". Nes jau kartą į sieną yra baladoję, kai vaikas ilgiau verkė, lyg mes taip linksmintumėmės, tai niekad negali žinot, kokios orginalios mintys vėl į jų galvas šaus.
Kostas išmoko atsisėsti. Iš pradžių iš stovimos padėties žnekteldavo ant užpakalio, o dabar jau ir iš ropojamos padėties sugeba atsisėst. Vaikas kasdien kuo nors nustebina - vakar lipo kaip tikras kalnų alpinistas įstrižai pastatyta prie sienos, nes nebenaudojama, vystymo lentos apatine puse. Šiandien atrado, kad gali ištraukti ir spintelės stalčiuką koridoriuje, ir stalčių vonioje - o kiek ten turto, tai net žado netekęs žiūri ir krykščia iš laimės, kol aš skubu greit uždaryt ir nukreipt jo dėmesį kitur.
Važinėtis ant pufiko su ratukais su vaiku ant rankų - originalus užsiėmimas, bet Kostui patinka. Gal todėl mes dabar ramiai nukeliaujam tokiu būdu iš vieno kambario į kitą. Bet močiutei pasiūlius pabūti ant rankų iš karto sutinka - juk močiutė stovi, o iš aukščiau geriau matosi!
Labai gerai Kostas moka sakyti skiemenį "ne". Sako ir vieną, ir visas tiradas "ne-ne-ne-ne-ne-ne". Šitaip aiškina ir kas jam patinka, ir kas nepatinka. O "taip" pasakyt nemoka, kiek močiutė besistengtų išmokyt - anksti dar.
Kaip tik šiandien išmoko Kostas savarankiškai giduoti kateles, na tą "gidu-gidu kateles, keps močiutė bandeles". Žaidžia vaikinas, žaisliukus dėlioja, ir staiga pradėjo kumštukais viens į kitą duoti. Pradėjau dainuot - tiko. Dar kartą pabandžiau pradėt dainuot - tikrai sąmoningai giduoja. Smagumėlis :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą