Apsauginis

Zarasuose mus saugojo apsaugos darbuotojai, nes dirbom svarbų darbą. Vieną vakarą baigus darbus susirinkau visus daiktus, susipakavau į vežimą man babuškos jau pristatytą vaiką ir supratau, kad būtinai turiu dar grįžti laiptais į antrą aukštą sutvarkyti ir užrakinti vieną svarbią patalpą. Tai reiškia: išpakuot vaiką, užšlubuot su vaiku ant rankų, sutvarkyt ką reikia su vaiku ant rankų, nušlubuot žemyn su vaiku ant rankų ir vėl supakuot vaiką... Atsidusau ir buvau bepradedanti visą šią seką, kai man kilo išganinga mintis. Atsisukau į mus saugantį apsauginį ir paprašiau:
- Jūs čia viską saugot, gal galėtumėt truputį pasaugot ir vaiką?
Mano didžiam nustebimui jis sutiko. Užtrukau su reikalais gal 10 minučių, vis pasiklausydama, ar nerėkia mano stebuklas. Nusileidžiu žemyn, vežimas atsuktas į apsauginį, o vyrukai kažką tyliai veikia.
- Kaip jums pavyko susitarti? - klausiu.
- Tai buvo labai paprasta, - atsako šypsodamasis apsauginis, - jis savo batuko lipuką atsega, o aš užsegu. Taip ir žaidėm.