Rugsėjo pradžioje savaitę buvome Palangoje. Poilsiautojų šurmulys jau nurimęs, orai dar geri, o ir apsigyvenom su smetoniniu kūdikiu smetoniniam name su nuostabiu kiemu visai netoli jūros ir parko - tiesiog pasaka. Kostukas mus su močiute maloniai nustebino, visą kelionę išmiegojęs automobilinėje kėdutėje. Nuskubėjus prie jūros, Kostui didelis vanduo nepadarė jokio įspūdžio, nors šiek tiek susidomėjo bangomis.
Žuvėdros (o gal kirai - niekaip nesuprantu kaip juos atskirti) patiko, bet tikrai ne tiek, kiek smėlis. Čia tai buvo vaikui atradimas. Mažulis smėlį kapstė rankom ir kojom, barstė ir mėtė, valgė ir spjaudė. Prisiragavęs smėlio puolė kramtyti smėlyje rastus pagaliukus. Šituos vos spėjau iš burnos traukti, nes juos tuojau pat susmulkindavo ir išsišiepdavo laimingas su šypsena, pagražinta seilėmis su juodais pagaliukų taškeliais.
Parko samanos su spygliais ir skruzdėlėmis ne taip patiko, nes badė delniukus ir dėl to neišėjo ropoti. Palangoje Kostas intensyviai treniravosi vaikščioti, treniruočių viršūnė buvo, kai prilaikomas močiutės, mažulis nužingsniavo mažiausiai kilometrą ir norėjo dar, bet pavargo...močiutė. Smetoninio namo kieme buvo sūpynės. Vaikas net sustingdavo su palaiminga šypsena, kai jomis pasupdavom. O batutą išnaudojo ir lingavimuisi, ir ropojimui - vos spėjau gaudyt. Smagios buvo netikėtos atostogos Palangoje.
Nu gi smagiai jūs čia pasiatostogavot... :)
AtsakytiPanaikinti