"Daktaras Aiskauda"

Atsižvelgiant į tai, kad Kostas po televizijos ekrane Virgilijaus Noreikos ar Dambrausko sudainuotos dainos smagiai paploja, nuolat dainuoja "ja-ja-jaaa" ir "ne-ne-neee", pradeda šokti vos išgirdęs linksmesnę muzikytę, nusprendėm nuvesti jį į Operos ir baleto teatrą. Sekmadienį kaip tik rodė spektaklį, nuo kurio pažintį su teatru pradėjo ir Kosto mama - tai baletas vaikams "Daktaras Aiskauda".
Išsikrapštymas iš namų nežadėjo nieko gero - visi skubėjom, buvom suirzę, Kostas norėjo siurbti dulkių siurbliu, o čia reikėjo rengtis... Bet pakeliui Kostas mašinoje numigo posmą ir į teatrą nepavėlavom. Visų nuotaikos pasitaisė ir jau skambant trečiajam gongui įsitaisėm į savo vietas arčiau išėjimo durų. Mūsų abiejų su tėveliu nuostabai, pirmąjį veiksmą Kostas prasėdėjo beveik nekrutėdamas ir žiūrėdamas tik į sceną. Keletą kartų paplojo su visais, keletą - vienas po jam patikurio numerio, o keletą kartų su visais neplojo. Matyt turi savo individualų išieškotą skonį.
Per pertrauką vaikinas palaipiojo laiptais, palakstė koridoriuje, patikrino kėdžių minkštumą ir net sustingęs stebėjo tūbistą, repetuojantį savo pasažus. Antras veiksmas vaikui nebuvo toks įspūdingas, nes su mama reikėjo eiti žiūrėti žalios išėjimą žyminčios lemputės ir lipti laiptais (tamsoje!). Dar kurį laiką vaiką šiek tiek žavėjo šokiai ant mamos rankų prie išėjimo durų, bet ir juos nukonkuravo išėjimo durys ir jų užuolaida. Taigi antro veiksmo pabaigą praleidome fojė ir per pertrauką patyrinėję visus aukštus, apžiūrėję lempas ir gėles, į trečią veiksmą nebegrįžom.
Summa summarum - net labai pavykęs projektas tas "Daktaras Aiskauda".

15 mėnesių TA

Šiandien Kostas buvo 15 mėnesių TA. Kažkodėl jo nei svėrė, nei matavo, bet užtat suorganizavo skiepą. Kostas nuverkė posmelį, bet taip santūriai, ir po minutėlės vėl taikėsi nugvelbti gydytojos stetoskopą.
15 mėnesių vaikinas labai mėgsta dainuoti. Jo "ja-ja-jaaa" ir "ne-ne-neee" vis skamba ir skamba, kartą vos ne visą kelią nuo Antakalnio iki Žvėryno pradainavo. Vaikui labai patinka Storpirščių kompaktinė plokštelė, o ypač gera daina apie katiną. Pabaigoje ten ir katinas miaukia, ir šuo loja, tai Kostas įgarsina abu.
Vaikinas išmoko užsilipti ant kėdžių. Dar sunkiai išeina - pūkščia ir stena, net virkauja, bet finale užsiropščia. Ir tik dienų klausimas, kada jis susipras, kad reikėtų pirma kėdę nusistumti prie dominančio objekto ir tik tada lipti.
Kostas pamėgo klijuoti lipdukus. Kai močiutė vartė ir skaitė lipdukų knygutę, bet nesusiprato duot vaikui klijuot, kilo tiesiog uraganas.
Ryte mylimiausias ritualas - vartytis ir griuvinėti tėvų lovoje. Tada juoko būna pilni namai.
Kostas labai mėgsta piešti. Geriausia tušinuku, nors iš bėdos ir spalvoti pieštukai tinka. Šituos dar skanu ir pagraužti. Piešiniais jo kūrinių dar nepavadinsi, greičiau tai kelios kreivos linijos popieriuje. Bet vis tiek smagu.
Bene mėgstamiausias užsiėmimas po spintų kraustymo ir drabužių valkiojimo, yra kaladėlių dėjimas į pintinę. Išberia vaikas triukšmingai visas ant žemės ir meta po vieną į pintinę, o jei dar su mamos įgarsinimu "pum", tai tada procesas gali tęstis turbūt be galo.
Kostas atrado šviesos jungtukus, bet dar pasiekia tik įjungt. Tik neapsižiūrėk, ir jau namai pilni iliuminacijų.
Pamėgo Kostas bučiuotis ir glebėsčiuotis. Nuo šito pomėgio visi namiškiai tirpsta kaip ledai saulėkaitoje...