Maudynės

Kad jau karščiai laikėsi kaip reikiant, tai nutarėm ir mes patys pasimėgauti vandens malonumais, ir Kostui parodyti, kad maudytis galima ne tik vonioj ar baseine. Trakų apylinkės buvo nusėtos poilsiautojų automobiliais net ir pavakare, bet vietos patiesti savo patiesalui radom net šešėlyje, kas buvo tikras išsigelbėjimas. Įsikūrę ilgai nesvarstėm ir tiesiu taikymu ėjom prie vandens. Manėm Kostui nepatiks vėsus kontrastas, gal net verks, bet kur tau. Mūsų vaikinas tik išsišiepė, sukrykštė ir niurktelėjo į vandenį. Žinoma, susižvejojo svetimą kamuolį ir kibirėlį, į savus nė nežvilgtelėjęs, nuoširdžiai pasipilstė vėsiu vandeniu, ant savę taip pat. Nuo Kosto juoko skambėjo visos apylinkės, kai tėvelis darė su juo suktukus vandenyje. Mažulis ne mažiau džiaugėsi, ir kai pats rankyte taškė vandenį. Kaimynai gal nebuvo labai patenkinti tokia atrakcija, bet negi atimsi iš vaiko šitokį pirmąjį didelio vandens atradimo džiaugsmą...

Kampas

Mes senoviškai statom Kostą į kampą. Iš tiesų, tai statom vieninteliu atveju - kai jis mušasi. O mušasi jis dažnai. Taigi kur kampas Kostas labai gerai žino. Šiandien sėdim abu ant sofos, žaidžiam ir staiga kažkas mažuliui nepatiko, tad pakėlė rankytę ir tvojo man per koją. Iš karto sudraudžiau, pasakiau, kad skauda ir man nepatinka kai jis taip elgiasi. Vaikas patempė lūpytę ir pats nužygiavo į kampą neprašytas... Kažkaip net pagailo mažulio...

A-a-a

Kažkurį ankstyvą rytą Kostas pabudo nuo garso, kai iš lovytės ant grindų nukrito jo čiulptukas. Vaikas apsidairė, atsikėlė, su visu miegmaišiu kaip koks vaiduokliukas išlipo per mūsų lovą iš lovytės, pasiėmė nuo grindų čiulptuką, įsidėjo į burnytę ir įsirangė lovoje man po šonu. Tada pasakė a-a-a ir užsimerkęs numigo dar pusvalanduką.

Kur Kostas?

Vakar šventėm pirmąjį Elzytės gimtadienį. Mergytė pasikvietė net 5 vaikinus nuo 1,3 iki 4 metų. Siautė vaikinai kaip turi būt, tikėkimės jubiliatei nebuvo per daug :) Kostas siautė bene labiausiai - pirmiausia patikrino didelio šuns gaurus, paskui konkuravo dėl žaislų, apdraskė Elzytę, o finale susipešė su vienmečiu Kasparu dėl žaislo. Turbūt labiausiai susidraugavo su 4 metų Motiejum, su kuriuo abu lakstė sukaitę ir šlapi nuo vieno kambario galo iki kito kambario galo nusičiupę po balioną. Prisilakstęs vaikas pasiprašė vynuogių, jų įdėjau į dubenėlį ir pasisodinau mažulį ant kelių. Šnekučiuojamės su mamom, kambario vidury vyksta vaikų siautėjimas ir staiga aš net nutirpstu nepamačius šmėžuojančių savo vaiko raudonų marškinėlių vaikų maišalynėj, tad garsiai klausiu:
- Kur Kostas?
Ir čia pasigirsta skambus aplinkinių juokas, po ko susizgrimbu, kad vaikas sau ramiai man ant kelių sėdi ir vynuoges valgo. Neįprasta jo ramybė nors tu ką :)

20 mėnesių

Kostas 20mėniasiadienio išvakares praleido mamai ant rankų alpėdamas nuo aukštos temperatūros ir varginamas krūtinę draskančio kosulio. Ir visa tai prie +30C. Šventinę dieną jau nesitemperatūrino, bet prazirzė nuo-iki. Ir taip gaila vaiko, ir padėt niekuo negali, ir šventinės nuotaikos nėra.
Bet yra ir džiugių dalykų. Kostas net ir sirgdamas intensyviai tobulina žodyną. Šiandien išmoko net 3 naujus žodžius: bjoja (brolis), tiu-tiu-tiū (t.y. tru-tu-tū arba dramblys) ir gi-gi-ga (t.y. gir-gir-gir-gar-gar-gar arba žąsis). Gyvatę vadina ššš, o bites ir muses vadina bzz. Labai juokingai sako tojaja (motoroleris) ir visai aiškiai skiemenuoja o-de-ga (uodega). Vakar Peliuko Luko knygutėje rodė visų miško žvėrių uodegas, o ties varle pasakė nėėj (nėra). Bandžiau ir egzotinių žvėrių uodegom sudomint, bet tigram, žirafom ir drambliam kažkodėl rodė visas koja ir jokių o-de-ga nerodė. Kostas labai mėgsta tyrelę ir pagaliau gali jos pareikalauti - taja!
Prieš keletą dienų mažulis atrado savo šešėlį. Ir atrado save veidrodyje - besiprausdamas kriauklėje tai sakė oo, tai liežuvį kaišiojo ir paskui labai juokėsi. O dabar pamatęs savo atvaizdą sako a-š. Taigi liko iš namiškių įvardinti tik močiutę, kuri nuo miau migravo į teti, o dabar yra mama. Lauksim, gal greit pavirs į kokią čiutę, tiutę ar dar ką panašaus?
Panašu, kad mažulis išaugo naminių sūpynių baimę. Dabar jau pats prašosi įsodinamas ir supamas. Kojinių ir batų era dar nesibaigus - išrikiuoja Kostas visus įmanomus batus koridoriuje, o savo kojines visas išardo iš poros ir reikalauja užmauti ant rankų. Tada vaizduoja, kaip kojinės burna sako aam. Kartą gerą valandą su tom kojinėm ant rankų pravaikščiojo ir nė už ką neleido nuimt.
Kostas labai mėgsta išrausti savo drabužėlių stalčių. Ir draudimai, ir net stalčiaus klijavimai apsaugom nepadeda. Ir pagaliau aš supratau, kodėl jam tų drabužėlių taip reikia. Jis juos skaito! Taip taip, skaito, t.y. ieško paveikslėlių ir dabar juos net įvardina, kuriuos tik moka. Tai negi gali draust žmogui tobulėt? :)
P.S. Faktai: svoris 13 kg, ūgis 85,5 cm, 16 dantų.

Futbolas

Europos futbolo čempionato
pratęsimas Dainų šventėje

Europos futbolo čempionatas su visa jo karštine prasidėjo ir pasibaigė, o mūsų namuose futbolas toliau gyvuoja ir turbūt gyvuos dar ilgai. Kostui pradėjus tarti žodžius, aš bandau mokyti juos jungti. Labai intensyviai mokiau sakyti teti jėga. O vaikas ar ne taip suprato, ar savo teoriją sumąstė, bet pradėjo sakyti teti bam. Nors kai pagalvoji, tai šventa tiesa. Tėvelis tik įžengia pro duris, ir jam net batų nenusimovusiam, mažulis atneša kamuolį. Ir spardo abu vyrukai nuo vonios durų iki spintos pabaigos be galo be krašto, net vakarienės neprisišauksi. Ir kas įdomiausia, tai grynai vyriškas žaidimas. Jei bando prisijungti mama, Kostas iš karto paskelbia boikotą, rodo, kad mama turi sėst ant sofos, geriausia net nežiūrėt į jų pusę, o pats toliau linksmai krykštaudamas žaidžia su tėveliu. Ir vis skamba džiaugsmingas go! (rus. gol, t.y. įvartis). O jei kartais per ilgai nepavyksta įmušti įvarčio į tėvelio improvizuotus vartus, tai Kostas tiesiog pasiima kamuolį, nuneša ir numeta kur reikia, o tada praneša: go! Tikslas juk pateisina priemones.

Žodžiai

Kostas paskelbė naują devizą "kasdien po žodį". Kol kas tie žodžiai dažniausiai vienskiemeniai ir labai dažnai sava Kosto kalba, bet intensyviai sąrašas pildomas dviskiemeniais ir net vyksta triskiemenių bandymai. Vieną rytą vaikas pabudo galvą atsukęs į savo lovytės apsaugėlę. Viaa, sako. Aš dairaus kur čia kas galėjo susitepti ar kokia šiukšlė užsilikus, kol susigaudžiau, kad vaikas mato avis. Taip išmokom per dieną ir avį bee, ir arklį y-a-a, ir gaidį ko-ko, ir mešką bū-bū. Tėvelis tikina, kad meška taip nesako, bet kad nepasako kaip, tai taip ir vadinam. Ir beždžionė pas mus kaip indėnas rėkauja per burną su delnu tvodama, bet mums irgi nieks nepasako kaip būtų galima įgarsint šitą žvėrį kitaip. O Kostui taip labai smagu. Vaikas pats sako ir kajvė (karvė), ir mū.  Saulė nepasako, užtat parodo iš dainos "Du gaideliai" judesėlį saulė virė. Koja pasako, ane pasako, o krokodilą įvardina rodydamas ranka ir sakydamas aam.  Ištiesęs rankytę rodo į duoninę ir reikalauja sesė (sausainio), o močiutei sukomanduoja sėė sia (sėsk čia). Odiuo (vanduo) - rodo rankyte į čiaupą vonioje ir reikalauja maudytis. Dioda (duona) - džiaugiasi nugvelbęs mėgstamiausio maisto gabalėlį nuo stalo. Kai išalksta, sako niam-niam ir pats lipa į maitinimo kėdutę.
Vakare tėvelis ant sienos rodo migduko filmuką. Tuomet Kostas mums seka pasaką. Aten kaa a-a-a (ten varlė miega), aten din-din (ten žiogas smuikeliu groja), va ku-kū (vabalėlis pro langelį žiūri) ir taip nesibaigiant, kol aparatėlis pavargęs užmiega, o iš karto po jo ir mūsų mažasis strakalėlis...