Žodžiai

Kostas paskelbė naują devizą "kasdien po žodį". Kol kas tie žodžiai dažniausiai vienskiemeniai ir labai dažnai sava Kosto kalba, bet intensyviai sąrašas pildomas dviskiemeniais ir net vyksta triskiemenių bandymai. Vieną rytą vaikas pabudo galvą atsukęs į savo lovytės apsaugėlę. Viaa, sako. Aš dairaus kur čia kas galėjo susitepti ar kokia šiukšlė užsilikus, kol susigaudžiau, kad vaikas mato avis. Taip išmokom per dieną ir avį bee, ir arklį y-a-a, ir gaidį ko-ko, ir mešką bū-bū. Tėvelis tikina, kad meška taip nesako, bet kad nepasako kaip, tai taip ir vadinam. Ir beždžionė pas mus kaip indėnas rėkauja per burną su delnu tvodama, bet mums irgi nieks nepasako kaip būtų galima įgarsint šitą žvėrį kitaip. O Kostui taip labai smagu. Vaikas pats sako ir kajvė (karvė), ir mū.  Saulė nepasako, užtat parodo iš dainos "Du gaideliai" judesėlį saulė virė. Koja pasako, ane pasako, o krokodilą įvardina rodydamas ranka ir sakydamas aam.  Ištiesęs rankytę rodo į duoninę ir reikalauja sesė (sausainio), o močiutei sukomanduoja sėė sia (sėsk čia). Odiuo (vanduo) - rodo rankyte į čiaupą vonioje ir reikalauja maudytis. Dioda (duona) - džiaugiasi nugvelbęs mėgstamiausio maisto gabalėlį nuo stalo. Kai išalksta, sako niam-niam ir pats lipa į maitinimo kėdutę.
Vakare tėvelis ant sienos rodo migduko filmuką. Tuomet Kostas mums seka pasaką. Aten kaa a-a-a (ten varlė miega), aten din-din (ten žiogas smuikeliu groja), va ku-kū (vabalėlis pro langelį žiūri) ir taip nesibaigiant, kol aparatėlis pavargęs užmiega, o iš karto po jo ir mūsų mažasis strakalėlis...