Dviratis

Paskutinėmis vasaros dienomis nusprendėm išnaudoti šiltą orą ir išsiruošėm visa šeima į Vingio parką. Išsinuomojom dviračius nekonkrečiam laikui, nes jaudinomės kaip gi Kostas reaguos į naują pramogą su šalmu ant galvos ir dar pririštas kėdutėje už tėvelio nugaros. O pasirodo jaudinomės visai be reikalo. Kostas neapsakomai džiaugėsi savo mergaitišku raudonu su gėlytėmis šalmu, vis plojo per jį rankyte ir juokėsi. Su tėveliu irgi patiko važiuoti, ypač kai tas staigius posūkius darydavo. Keletą kartų važiavom palei upę, tai aš mokiau sakyti "upė", nors Kostui geriau išėjo "pupa". Bet džiaugėsi ir suprato apie ką čia kalba. Tėvelis neatsiliko ir vis kartojo "reka" rusiškai. "Jeka" - su džiaugsmu kartojo Kostas ir tai. Kai jau abiem kalbom upės pavadinimas buvo įsisavintas, pabandžiau išmokyti dar vieną.
- Kostai, sakyk miškas, - prašau vaiko.
- Bu-bu-bu (t.y. meška), - atsako vaikas.
Na ir pasakyk, kad neteisingai. Juk miške meškos šiaip ar taip gyvena.

21 mėnuo

Kosto 21 mėnesio nepažymėjom, nes intensyviai ruošėmės tradicinei kelionei į Zarasus. Zarasuose mama ir tėvelis daug dirbo, tad mažulis laiką leido su babuška. Ir leido šauniai. Jie turėjo net atskirą savo maršrutą po pusryčių: vaikų žaidimo aikštelė, fontanas, paežerė su ančių lesinimu, skulptūrų parkelis, pagrindinė aikštė, parduotuvė, o tada namo valgyt ir miegot. Orai pasitaikė geri, tai jie abu lauke nuolat ir vaikštinėjo. Abu matė daug vietinių kačių, nuo vienos vaikas užsidirbo letenos kirtį. Džiaugėsi ypatingo draugiškumo šuniuko draugija ir net užtiko tikrą vištą.
Zarasuose buvo tiesiamas vandentiekis ir kanalizacija, taigi Kostui labai pasisekė, nes mums po langais nuolat burzgė tai traktorius, tai ekskavatorius, tai sunkvežimis. Vaikas stovėdavo ir žiūrėdavo nekrutėdamas, net seilė nutįsdavo. O kai ekskavatorius paimdavo žemių kaušą ir išpildavo į kitą vietą, nejučiom sušukdavo "da!" (dar). Po sunkiosios technikos pirmoje vietoje dabar yra dviratės burzgiančios transporto priemonės. Tik pamato kokį motociklą, rodo pirštuku ir šaukia garsėjančia intonacija: tojaja! tojaja!! tojaja!!!
Nors Zarasuose buvom tik savaitę, vaikas namo grįžo labai pasiilgęs savo didžiosios mašinos. Kelias dienas nuo jos tiesiog nenulipo, važiavo ir priekiu, ir atbulas, ir ramiai, ir pasišokinėdamas. Po savaitės su rusakalbe babuška vaikas papildė žodyną keliais... lietuviškais žodžiais. Kaip čia taip atsitiko mes nesuprantam, bet faktas, kad mažulis taria duja (durys), mėsa, buja (burė), fanfan (fontanas).