Kostas neatstoja nuo katės. Kur buvęs kur nebuvęs vis apsidairo
ku Muzė? (kur Murzė?) Radęs jaukiai įsitaisiusią snaudžiančią katę praneša -
jadau (radau). O tada puola ją glostyti, bučiuoti, skaičiuoti kojas, liesti nosį, akis, ausis. Dažniausiai tai daro švleniai -
caca Muzė - sako. Bet katei su mažu neprognozuojamu subjektu vis tiek neramu, todėl ji mosuoja uodega, o karts nuo karto dėl visa ko kepšteli ir letena. Bet kadangi katė irgi švelni, tai vaikas apsisukęs jau vėl prie jos prisistato ir dalinasi savo vertingiausiu žaislu - mediniu traukinuku. Duoda jai tai geltoną vagonėlį, tai mėlyną, tai net garvežiuką. Katė neištvėrus tokio dosnumo išeina su reikalais, vaikas iš paskos. Katė bėgt - Kostas vytis, taip abu ir pasportuoja, kol Murzė šmurkšteli po vonia arba į užrakintą darbo kambarį. Anksčiau tokiu atveju Kostas paleisdavo dūdas, o dabar tik konstatuoja faktą -
pasisėpė Muzė, bijo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą