Perliukai

Turėjom svečių, todėl iškepiau pyragą. Šokoladinį. Sukinėjosi aplink svečius ir tą pyragą Kostas, kol pareiškė:
- Cia a-a, cia nevagoma!

Rytas, Kostas tik atsikėlęs.
- Ku mociutė? - klausia mažulis.
- Miega, - sakau.
- Aaa, gejai! - rimtu veidu duoda leidimą anūkėlis.

- Apezėt, apezėt! - lekia prie susidomėjimo objekto Kostas. Supraskit: noriu pažiūrėt!

Postai

Kostas mėgsta eiti į lauką. Bet buvimui lauke būtinai turi vadovauti jis. Todėl išėjus į lauką tik spėk mažulį vytis, nes jis tiesiu taikymu eina į savo stebėjimo postus. Pats mėgstamiausias ir pagrindinis postas yra vietinio rajonėlio judresnių gatvių sankryžoje. Ten mašinos važiuoja iš kairės, iš dešinės ir dar daro posūkį. O geriausa tai, kad šalia yra gulintis policininkas ir mašinos daro "strykt". Šitam poste Kostas stovi mažiausiai 20 minučių. Ir stovėt turi ne bet kaip, o ant kanalizacijos dangčio. Be to lydintysis asmuo turi būtinai stovėti prie stulpo maždaug metras nuo jo ir niekur kitur nevaikščioti. Kartą močiutei su anūkėliu taip stovint šitam poste pro šalį pralingavo garbaus amžiaus pensininkė ir pradėjo bartis:

- Laikot vaiką mašinų dūmuose!
Į ką mūsų močiutė atsakė šventą tiesą:
- Tai jis mane čia laiko!
Kitas budėjimo postas yra prie judrios Narbuto gatvės. Ten daug triukšmo ir dulkių, bet užtat pro šalį pradunda sunkvežimiai, autobusai, troleibusai, motociklai ir kitos pabaisos. Čia vaikas gali pasitenkinti ir tik 10 minučių budėjimu.
Trečiasis postas šiuo metu ačiūdie kiek primirštas, bet dar visai neseniai varęs į neviltį visus lydinčiuosius asmenis: didžiulio prekybos centro garažo vartai, kur mašinos ir įvažiuoja, ir išvažiuoja. Negana, kad šitas postas galingoje smarvėje, bet dar ir ant vėjų pagairės. O išviliot Kosto po geros valandos nebūdavo įmanoma jokiom civilizuotom priemonėm, belikdavo tik neštis rėkiantį po pažastim. Tai gal to posto jam ir nepriminsim :)

Žaidimai

Kostas, kaip ir kiekvienas 21 a. berniukas, svaigsta dėl technikos. Tai mūsų rimčiausių konfliktų ir didžiausio pasitenkinimo šaltinis.
Smagiausias šiuo metu Kosto atradimas - kompiuteryje esanti vaizdo kamera. Tik radęs įjungtą kompiuterį, vaikinas iš karto stojasi prie jo taip, kad matytų save kameros langelyje lyg veidrodyje ir tada prasideda krykštavimo, spygavimo ir maivymosi sesija. Kol girdisi smagūs vaiko pasitenkinimo garsai, visiem ramu - jis tikrai nežaidžia su žirklėm, atsuktuvais ar peiliais, ir net nemaigo kompiuterio mygtukų.
Veidrodžiai Kostui irgi patinka, bet ne taip kaip kompiuterio kamera. Nors eidamas pro spintos veidrodžius iki pat žemės, visada pasižiūri ir karts nuo karto irgi pasimaivo.
Neseniai Kostas atrado brolio atiduotas vasarines kepures. Jos dar kiek per didelės, bet dėl to nė kiek ne mažiau smagu jas dėtis ant galvos snapeliu į nugarą, sėstis ant automobilio ir važiuot į veidrodžių karalystę pasižiūrėt koks jis šaunus.
Kostas seniai kėsinasi kartu su mumis gaminti maistą. Pradžioj reikėjo maišyti košės puodą. Vos įtikinau, kad labai smagu maišyti jį tuščią ir nekarštą. Paskui reikėjo kepti blynus keptuvėje - gerai, kad šitų nebandė kepti karštų. O dabar žmogus atrado orkaitę - vis neša ir neša į ją kepti keptuves tai su mašinytėmis, tai su raidelėmis, tai su spalvotomis kreidelėmis, o kartą močiutė padarė šventę ir davė Kostui kepti tikrą iškeptą lietinį blyną. Tai vaikinas ir pasismagino, ir pavalgė tuo pačiu metu.
Močiutė netruko išnaudoti vaiko susidomėjimą kulinarija, todėl dabar citrinas su cukrumi arbatai šaukštuku maigo tik Kostas. Beje, iškraustyt indaplovę irgi šventas Kosto reikalas. Jis sąžiningai padavinėja indus po vieną ir labai atidžiai stebi, kad neimtum naujo indo, kol pirmojo nepadėjai į jam skirtą vietą.
Antrojo gimtadienio proga dovanų gautas didžiulis ekskavatorius sukėlė susidomėjimą tik visai neseniai, kai po langu keletą dienų kasė tikrių tikriausias ekskavatorius, o Kostas vis ėjo ir ėjo į jį pažiūrėt pro langą. Dabar vaikas sudeda į ekskavatoriaus kaušą tai raideles, tai medinio bokšto skritulius, o tada išpila. O tada deda vėl iš naujo. Ir taip ilgokai...