Postai

Kostas mėgsta eiti į lauką. Bet buvimui lauke būtinai turi vadovauti jis. Todėl išėjus į lauką tik spėk mažulį vytis, nes jis tiesiu taikymu eina į savo stebėjimo postus. Pats mėgstamiausias ir pagrindinis postas yra vietinio rajonėlio judresnių gatvių sankryžoje. Ten mašinos važiuoja iš kairės, iš dešinės ir dar daro posūkį. O geriausa tai, kad šalia yra gulintis policininkas ir mašinos daro "strykt". Šitam poste Kostas stovi mažiausiai 20 minučių. Ir stovėt turi ne bet kaip, o ant kanalizacijos dangčio. Be to lydintysis asmuo turi būtinai stovėti prie stulpo maždaug metras nuo jo ir niekur kitur nevaikščioti. Kartą močiutei su anūkėliu taip stovint šitam poste pro šalį pralingavo garbaus amžiaus pensininkė ir pradėjo bartis:

- Laikot vaiką mašinų dūmuose!
Į ką mūsų močiutė atsakė šventą tiesą:
- Tai jis mane čia laiko!
Kitas budėjimo postas yra prie judrios Narbuto gatvės. Ten daug triukšmo ir dulkių, bet užtat pro šalį pradunda sunkvežimiai, autobusai, troleibusai, motociklai ir kitos pabaisos. Čia vaikas gali pasitenkinti ir tik 10 minučių budėjimu.
Trečiasis postas šiuo metu ačiūdie kiek primirštas, bet dar visai neseniai varęs į neviltį visus lydinčiuosius asmenis: didžiulio prekybos centro garažo vartai, kur mašinos ir įvažiuoja, ir išvažiuoja. Negana, kad šitas postas galingoje smarvėje, bet dar ir ant vėjų pagairės. O išviliot Kosto po geros valandos nebūdavo įmanoma jokiom civilizuotom priemonėm, belikdavo tik neštis rėkiantį po pažastim. Tai gal to posto jam ir nepriminsim :)