2013 m. rugsėjo 29 d., sekmadienis
Baimės
Kostas yra drąsus berniukas. Bet turi dvi aiškias baimes. Pirmoji tradicinė - bijo tamsos. Į tamsų kambarį kviečia eiti kartu, užmigti nori su lempele. Kita baimė įdomesnė. Ji pavadinimu "Gustavo enciklopedija". Taip, tai ta pati daug apdovanojimų pelniusi pažintinė laida vaikams. Prieš maždaug metus Kostas pradėdavo verkti vos tik pasigirsdavo užsklandos muzikytė. Vėliau muzikytę išklausydavo, bet vos pasirodydavo įžymioji grubioji animacija - iš karto pradėdavo šaukti "išjunk!". Dabar muzikytė, animacija ir pažintinės laidelės tinka ir patinka, bet vos tik Gustavas pažada gaminti valgį, vėl pasigirsta "bijau, išjunk!". Sakytum kokia kulinarinė baimė, bet Beata ar Oliveris gamint gali, slėptis nereikia. Na, laukiam kol ir Gustavo kulinarinės rubrikos baimę išaugs.
2013 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis
Palanga 2013
Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmąją savaitę važiavom į Palangą. Kostas visą Palangą išvažinėjo balansiniu dviratuku, o Vaiva savo vežimėliu.
Bent du kartus klausėm dūdų orkestro parke. Ir bent du kartus Kostas sušlapo jūroje su visais drabužėliais. Vaikinui labai patiko braidyti ir bėgioti nuo bangų, bet kai kurios bangos pasirodė greitesnės. Pirmą kartą statėm su vaikinu smėlio pilį - tokią kaip tigriuko knygutėje, tik dar gražesnę.
Kostas atrado telefonus-automatus. Prie kiekvieno tokio objekto reikėjo užsilipti, paspaudyti mygtukus ir paklausyti garso ragelyje. Kai nebūdavo telefonų-automatų, tiko ir tiesiog mokėjimo automatai.
Vieną vėlų vakarą išsikrapštėm per lietų pasivaikščiot iki parko. Kostas kiek niurzgėjo, tai sakėm, kad einam gulbių ieškot. Ir mūsų su močiute nustebimui, tik pasukus prie tvenkinio, tiesiai į mus atplaukė balta gražuolė paukštė. Tik vienas Kostas nė kiek nenustebo. Batono nebuvom pasiėmę, bet gulbei labai tiko ir obuolys - Kostas ir pats valgė, ir gulbei metė.
Ir šiemet atostogos nepraėjo be traumų - Kostas griuvo ant savo paties dviratuko ir gerokai nusibrozdino žandą. Iš karto po to paskelbėm apsauginių šampano kamščių paiešką. Močiutė vieną rado krūmuose prie jūros, o kitą jau tik Vilniuje šventėje susiorganizavom.
Triušiai namo, kuriame gyvenome, kieme šiemet daug džiaugsmo nekėlė - tik vieną kartą nešėm kopūsto pagraužt. Užtai su kaimynų berniuku gaudynių buvo bėgt smagu. Ir taip pat smagu su dviratuku važiuoti mediniais pajūrio takeliais - nuo mūsų tako iki pat tilto į jūrą, o nuo jo - iš karto prie fontano ir bėgti atbraila apie jį.
Paskutinės atostogų dienos rytą Kosta atsibudo, ir pareiškė, kad nori namo pas tėvelį. Ir visą kelią į Vilnių vis klausinėjo kur tėvelis. Smagu, kai norai ir galimybės sutampa.
Bent du kartus klausėm dūdų orkestro parke. Ir bent du kartus Kostas sušlapo jūroje su visais drabužėliais. Vaikinui labai patiko braidyti ir bėgioti nuo bangų, bet kai kurios bangos pasirodė greitesnės. Pirmą kartą statėm su vaikinu smėlio pilį - tokią kaip tigriuko knygutėje, tik dar gražesnę.
Kostas atrado telefonus-automatus. Prie kiekvieno tokio objekto reikėjo užsilipti, paspaudyti mygtukus ir paklausyti garso ragelyje. Kai nebūdavo telefonų-automatų, tiko ir tiesiog mokėjimo automatai.
Vieną vėlų vakarą išsikrapštėm per lietų pasivaikščiot iki parko. Kostas kiek niurzgėjo, tai sakėm, kad einam gulbių ieškot. Ir mūsų su močiute nustebimui, tik pasukus prie tvenkinio, tiesiai į mus atplaukė balta gražuolė paukštė. Tik vienas Kostas nė kiek nenustebo. Batono nebuvom pasiėmę, bet gulbei labai tiko ir obuolys - Kostas ir pats valgė, ir gulbei metė.
Ir šiemet atostogos nepraėjo be traumų - Kostas griuvo ant savo paties dviratuko ir gerokai nusibrozdino žandą. Iš karto po to paskelbėm apsauginių šampano kamščių paiešką. Močiutė vieną rado krūmuose prie jūros, o kitą jau tik Vilniuje šventėje susiorganizavom.
Triušiai namo, kuriame gyvenome, kieme šiemet daug džiaugsmo nekėlė - tik vieną kartą nešėm kopūsto pagraužt. Užtai su kaimynų berniuku gaudynių buvo bėgt smagu. Ir taip pat smagu su dviratuku važiuoti mediniais pajūrio takeliais - nuo mūsų tako iki pat tilto į jūrą, o nuo jo - iš karto prie fontano ir bėgti atbraila apie jį.
Paskutinės atostogų dienos rytą Kosta atsibudo, ir pareiškė, kad nori namo pas tėvelį. Ir visą kelią į Vilnių vis klausinėjo kur tėvelis. Smagu, kai norai ir galimybės sutampa.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)