3 metai

Kostas dabar toks ir mažas, ir didelis vienu metu. Prarado kūdikišką putlumą, išstypo, nustojo gerai valgyti, bet lakstyti, šokinėti, griuvinėti, vartytis ir kitaip dūkti nenustojo. Tik spėk skalbti jo kombinezoną...
Kostukas labai išgudrėjo, vis kai pasako ką nors, tai tik po gero laiko susivoki, kad va šitą mintį turbūt pasigavo iš ten ar iš ten, kur mes buvom prieš oho kiek laiko.
Kosto žaislų favoritai neabejotinai išlieka mašinos. Tiesą sakant per mašinas jis suvokia bemaž visą pasaulio tvarką. Didelė mašina - mama, maža - vaikutis. Maža mašina prie didelės - geria pienuką. Migdyt Kostas į lovą nešasi irgi ne meškutį ar šuniuką, o mašiną. Mašinos žiūri kaip jis valgo, rengiasi ir dantis valosi. Mašinos keliauja mamos kišenėje į lauką kartu su juo, nes paties rankos užimtos. Mašinos būna piktos, liūdnos ir linksmos. Bet svarbiausia, kad mašinų būtų daug, jos darytų strykt ir niekas nesikėsintų į sofą, nes "čia važiuoja mašinos!".
Kostas dabar didelis mamos padėjėjas. Blynų tešlą maišo, aliejų į keptuvę pila, blynų tešlą į karštą keptuvę pila, varškėčius į karštą vandenį deda, maltinukus formuoja ir į keptuvę deda, košę maišo, sulčių pakelį atsisuka ir įsipila, o jei puodelio neranda, tai susiorganizuoja, na kad ir sesės košę išpila, puodelį praskalauja ir iš jo geria. Kostas indus plauna, grindis siurbia ir šluoja, šiukšles neša, skalbinius džiauna. Sakytum tikras vaiko išnaudojimas. Na, bet už tai atlygio pareikalauja turkšdamasis vonioj būtinai su smarkiai bėgančia šilto vandens srove, naudodamas muilą pagal paskirtį ir ne pagal paskirtį tokiu būdu, kad sutirpsta mažiausiai per savaitę naujas gabaliukas. Beje, muilas, kaip ir kremas, Kostui ypač patinka, tiesiog dreba kaip jam abiejų reikia. Jis net atskirą žodį sugalvojo kremam ir lūpų balzamam - "teptukas".
Kostui labai patinka raustis mamos rankinėje. Ten yra du traukos objektai - piniginė su kvitais ir nuolaidų kortelėm bei kosmetinė. Jei tik leisčiau, jis būtinai išeidamas iš namų kaskart pasiraudonintų lūpas. Ta proga išsiaiškinom, kad jis berniukas, o sesė mergaitė, nors vis tiek ją vadina "jis".
Faktai: 96,5cm, 16,5 kg, 16 cm pėda.

Gimtadienis (2013)

 Kostui jau treji. Tradiciškai šitokį svarbų jubiliejų šventėm 3 kartus -  su dėdės Igno šeimyna ir seneliu Romualdu namuose, su babuška pas ją namuose ir su vaikais kamuoliukų kambary.
Gavęs dovanų iš tetos Linos rankų Kostas tiek negalėjo atitraukti akių nuo dėžės, kad bučiavosi nusukęs akis į dovaną tiesiog automatiškai sudėjęs lūpas. Išpakavus dovaną vaiko nebeliko - įlindo į kitą kambarį, kur naujos mašinytės važiavo ant naujų pieštų gatvių. Iškrapštėm Kostą tik žvakučių ant torto pūsti. Na ir dar atsisveikinti - ir ne veltui, nes senelis Romualdas pasirodo ne tik finansinę paramą atnešęs buvo, bet kišenėj dar ir kabrioletą saugojo. Dabar tai viena mylimiausių mašinų autoparke.
Pas babušką buvo smagu pasiaust, pavalgyt ir filmukus pažiūrėt. Dainuojantis antinas, žviegiantis kai paimi už galvos, kėlė juoką Kostui ir siaubą tėvams, tad greitai buvo išimtos baterijos ir pats paukštis paslėptas.

Kamuoliukų kambarys, žinoma, buvo smagiausia gimtadienio dalis. Su Kostu kartu linksminosi, žvakutes pūtė ir tortą valgė Ainaras, Liutauras, Magdė, Elzė, Miglė, Vytė, Motiejus ir Jurgis. Kostas 2 kartus susitrenkė lūpą, vieną kartą nusibrozdino kaktą ir vieną kartą užsigavo koją. Bet tai jo nuotaikos nė kiek nesugadino. Tebūnie šėlsmas!

Atmintis

Mane Kostas dažnai nustebina tuo, kiek jis atsimena. Jau nuo vasaros, kai važiuojam pro Katedros aikštę, kur paskutinį kartą laiką leidom Kalėdų laikotarpiu, nuolat klausia:
- O kur sniegas? O kur eglė?
O kai važiuojam pro Onos bažnyčią, visada praneša:
- Čia su močiute buvom!
Ir tikrai ten buvo. Vieną kartą. Birželio mėnesį.
Kostas puikiai atsimena nuo ko ką gavo dovanų. Burzgia burzgia su kokia mašinyte ir ateina rimtu veidu sakydamas:
- Šitą Šarūnas atnešė/močiutė davė/tėvelis pirko ir pan - ir toliau eina burgzt.

Meilė

Kostas nors labai judrus ir aktyvus berniukas, bet reikalaujantis labai daug meilės. Ištikus pykčio priepuoliui geriausiai nusiramina mamos glėbyje, nors ir ilgokai parėkęs. Kai susipykstam, aš jam vis sakau, kad labai myliu, bet toks elgesys man nepatinka. Finale susitaikom apsikabinę ir pasibučiavę. Nenuostabu, kad pasimylavimų ypač daug prireikė, kai atsirado sesė, bet meilės poreikis nė kiek nesumažėjo ir apsipratus su nauja maža namų gyventoja. Iki šiol meilės prisipažinimų iniciatore buvusi tik aš, vakar sulaukiau netikėto spontaniško apsikabinimo ir prisipažinimo:
- Aš tave labai myliu.
Nelengva buvo pro ašarų rūką toliau auti sūneliui batus.

Noriu džiaugtis

Sėdi Kostas lūpą patempęs, nelaimingas, nes reikia ruoštis miegot.
- Noriu džiaugtis, - sako.
Pasirodo, tai buvo prašymas tėveliui pakutent. Ir nušvito vaiko veide šypsena.

Važiuojam su reikalais per miestą panašiu keliu, kaip į darželį.
- Nenoriu į darželį! - susijaudina Kostas.
- Tikrai nenori? - klausia tėvelis.
- Nenoriu!
- О gal važiuojam į darželį? - neatsoja tėvelis.
- Neerzink vaiko, - pareiškia lūpą patempęs Kostas.

Atsikėlėm po pietų miego, susitvarkėm ir uždariau miegamojo duris.
- Neuždaryk durų, zuiki! - liepia man sūnelis.
Ir tampa absoliučiai aišku, kokiu meiliu vardu aš jį dažniausiai vadinu.

Bėgo Kostas, užkliuvo, nugriuvo, užsigavo.
- Aš gyvas, - stena keldamasis ir trindamas skaudamą vietą vaikas.

Žodynėlis:
Vojanganglis - voratinklis;
Gebemotas - begemotas;
Nufofogavok - nufotografuok;
Kontentejis - konteineris;
Zimbivėlis - žibintuvėlis.