Atmintis

Mane Kostas dažnai nustebina tuo, kiek jis atsimena. Jau nuo vasaros, kai važiuojam pro Katedros aikštę, kur paskutinį kartą laiką leidom Kalėdų laikotarpiu, nuolat klausia:
- O kur sniegas? O kur eglė?
O kai važiuojam pro Onos bažnyčią, visada praneša:
- Čia su močiute buvom!
Ir tikrai ten buvo. Vieną kartą. Birželio mėnesį.
Kostas puikiai atsimena nuo ko ką gavo dovanų. Burzgia burzgia su kokia mašinyte ir ateina rimtu veidu sakydamas:
- Šitą Šarūnas atnešė/močiutė davė/tėvelis pirko ir pan - ir toliau eina burgzt.