Ypatingas traukos objektas buvo lieptas prie ežero. Kiek beaiškinom, bebarėm ir begrasinom, vis tiek tik nusisuki - ir vaikas jau ant liepto. Kol nuo to liepto neįkrito į vandenį su visais drabužiais - ačiūdie negiliai, bet to užteko, kad daugiau vienas prie liepto nesiartintų.
O Vaiva užsirakino ir nebemokėjo atsirakinti bendro naudojimo wc. Mergytė gerai laikėsi, kol taikėm raktus. Originalo neradom, pritaikyt nepavyko, todėl durys buvo išlaužtos ir jau spėjęs nuo triukšmo apsiašaroti vaikas išlaisvintas. Taip neblogai pradėję stovyklą, toliau jau apsiėjom tik su ausų lašais Kostui ir akių lašais mamai.
Vaikai prisimokę naujų dainų, žaidimų, prisiklausę pasakų, prisisupę sūpynėse, prisibendravę su vaikais, dar ir parsivežė po gražuolį tapybos darbą. Čia reikia paaiškinti, kad paveikslai buvo piešiami kiekvieną dieną tik po viena spalvą kokiais tik nori teptukais ir visiškai individualiai už širmos. O paskutinę dieną vaikai gavo visas spalvas. Štai tokie rezultatai:
![]() |
Kosto paveikslas |
![]() |
Vaivos paveikslas |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą