Pagaliau pribrendau ir suorganizavau pianino pervežimą iš buto į namą. Vaikai, atsikėlę po pietų miego, tiesiog prilipo prie instrumento - lipo ir sėdo vienas per kitą, Kostas pareikalavo natų, kaip matė, kad muzikos vadovė daržely būna pasidėjusi. Ir abu viens per kitą grojo, grodami dainavo. Grojo grasiai, grojo tyliai, grojo dviese ir kartu, ir atskirai, nors Kostas vis stengėsi įkalbėti Vaivą, kad ji užsiimtų kuo kitu, o jis vienas galėtų groti. Maniau, kad vaikų entuziazmas nuslūgs po kelių dienų, bet mano nuoširdžiam nustebimui, vaikai periodiškai vis sėdasi prie pianino ir improvizuoja. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai norės ką nors prasmingo sugroti, ne tik pasismaginti neorganizuotų garsų jūroje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą