Na ir pasakyk, žmogau, kad mūsų gyslomis neteka protėvių patirtys kartu su krauju. Mūsų Kostas tikras medžiotojas-rinkėjas. Smagiausia jam įsisukti į kokią spintą-stalčių-spintelę-dėželę-maišelį ir išrausti bei gi išmėtyti viską ant žemės. Kuo mažiau leistinas rausiamas objektas, tuo didesnis pasitenkinimas išrausus. Todėl ant grindų gali rasti viską - maišelių ar raištelių kolekciją, virtuvės įrankius, puodus, dubenis, drabužius, batus, kompaktines plokšteles ir bet ką kitą, ko nenužiūrėjai. Labai mėgsta mažulis tąsyti mamos drabužius, sukabintus spintoje (ir kodėl aš leidau tėveliui savuosius susikabinti antroje, aukštesnėje, eilėje?...). Labai mielas vaizdas, radus savo išeiginę baltą palaidinę pavoliotą ant grindų. Valgumu mūsų mažius nesiskundžia, tad net ir tik ką pamaitintas su didžiausiu pasitenkinimu čiaumoja duoną ar batoną, sumedžiotą iš kelioninio maisto maišelio, žinoma, pritrupindamas visur kur įmanoma ir neįmanoma. Džiaugiasi sumedžiojęs ir ilgai nepaleidžia savo vaisinės tyrelės indelio iš rankos. Ir kažkaip tas indelis, nors ir stiklinis, stebuklingai nedūžta. Net ir mestas į grindų plyteles vonioje. Ir niekaip nesuprantu, iš kur tas pomėgis nuolat nešiotis rankose jei ne kojines, tai bent savo batus. Ir niekam neduoda. Rodo išdidžiai grobį, bet neduoda. Na, nebent į klozetą tyrinėjimo tikslais kartais įmeta. Na ar ne tikras medžiotojas-rinkėjas mūsų mažulis? :)
aha, gerai prasisukęs :)
AtsakytiPanaikinti