Dantis Nr. 13

Šiandien Kostas išsiaugino dantį Nr. 13. Tai iltinukas, taigi vaiko dantų dygimo eiliškumas visai ne pagal vadovėlį, bet kad mes tų vadovėlių ir neskaitom...

Velykos 2012

Velykom vos spėjom grįžt iš Druskininkų. Bet spėjom. Ir net kiaušinius numarginom, ir šventinių patiekalų pasigaminom. O per pačias Velykas tradiciškai važiavom pas Kosto dėdę Igną. Kadangi Kostas kiaušiniams alergiškas, tai labai margučiais domėtis ir neskatinom. Užtat vaikas prisivalgė kopūstų sriubos su namine duona. O tada atrado vynuoges, taigi visam kitam maistui buvo "ate". Dėl vynuogių net su Dite pasipešė. Nors tų vynuogių sočiai buvo, visiem užteko, bet peštis buvo principo reikalas.
Margučių ridenimą Kostas pramiegojo, užtat jį kompensavo kamuoliukų mėtymas namuose su broliu. Seniai nebuvau mačius vaiko tokio laimingo per kamuoliukų mūšį su tėveliu ir Svetlio...

17 mėnesių

17 mėnesių Kostas turi 12 dantų, 2 apgamėlius, plačią šypseną, aštrius nagučius ir pirmą kartą kirpykloj kirptas garbanas. Vaikas labai mėgsta muziką, nuolat reikalauja įjungti muzikinį centrą ir vos nuskambėjus pirmiems garsams pradeda linguoti į taktą. Laiptai iki šiol yra magija ir burtai, ant jų Kostas lipa visur ir visada. Ir taip skuba, kad net bando mažom kojytėm kas antrą laiptą lipt, ko rezultatas - pakibimas visais savo 13 kg ant močiutės ar mamos rankos geriausiu atveju, arba guzas - prasčiausiu. Kamuoliukai dabar yra žaislų topų viršūnėje - kiek mama berinktų į dėžę, vis tiek jie ritinėjasi visuose namuose, nes mažulis su tokiu entuziazmu juos mėto, kad nė bartis neišeina. Pamėgo Kostas ir mažutes mašinytes-modeliukus (pagaliau nebegraužia mažų ratukų!). Jas stumdo ir ridena, o pravažiuojant tikram automobiliui pro šalį visiems garsiai apskelbia, parodo pirštu ir žiūri tiesiog įsimylėjėlio akimis. Na ir pasakykit, kad meilė transporto priemonėms nėra vyrų genuose... Tiesa, Kostas mielai stumdo ir lėlių vežimėlį, bet griežtai be jokio turinio - visas lėles ar šunis išmeta, kad netrukdytų. Pamatęs šviesoforą alpsta iš susižavėjimo beveik taip pat, kaip ir pamatęs automobilį.
Žodynėlis:
mama - mama arba močiutė;
teti - tėvelis;
teta - visos moteriškės (dėdžių dar neįvardinam);
ti-ta - laikrodis;
ka-ka - karšta arba aštru, duria ir pan.;
viaaa - nešvaru arba šiukšlė;
ate - viso gero arba "aš išeinu";
miau - katė;
au-au - šuo;
m-m-m! - duok man greit!
а-а - rimtas WC reikalas;
a-a-a (su banguojančia daininga intonacija) - miegas ir pienas;
tiaaa - caca ir ačiū;
vūūū - mašina, siurblys, mėsmalė ir visa kita, kas burzgia;
pa-paa! - t.y. opapa, t.y. paimk mane ant rankų;
ka - kar, t.y. varna;
baba - bamba;
ajo - alio;
bam - nukrito arba kamuoliukas;
nėėj - nėra;
kukū - kukū;
ne - ne;
ne-ne-ne - neleidžiamas, bet labai geidžiamas objektas.

Druskininkai

Savaitę iki Velykų Kostas, mama ir močiutė atostogavo Druskininkuose. Sekmadienį sugalvojom, o pirmadienį išvažiavom. Kryptis buvo pasirinkta teisinga, nes Vilniuje vertė sniego net iki 15 cm, o mes šildėmės pavasarinėje saulutėje. Vis dėlto pietūs, ne kitaip :)
Beveik visą laiką, kai nebuvom lauke arba nevalgėm, Kostas praleido ant palangės. O palangė buvo tikrai gera - plati, ir prie lango, pro kurį matosi pagrindinė Druskininkų gatvė. Taigi ten veiksmo net daugiau nei televizoriuje - važiuoja mašinos, autobusai, sunkvežimiai ir mikroautobusai, eina tetos ir dėdės, su šunimis, krepšiais ar skėčiais, bėga katės, skraido paukščiai, varnos sako "kar". Kostas tiek ilgai ant palangės sėdėjo, kad net slogą gavo.
Nutirpus sniegui ir apdžiūvus baloms, Kostą pradėjom leisti vaikščioti po lauką savom kojom, ne tik dairytis į pasaulį iš vežimo. Kaip tik Druskininkuose tam buvo visos sąlygos. Po pusryčių važiuojam prie ežero, kur Kostas vaiko vos pajudančias, poilsiautojų peršertas antis, balandžius ir žuvėdras, palaksto po pilną dygstančių narcizų pievutę, parankioja akmenukus ir pabėgioja tilteliu. Tada namo valgyt pietų ir miegot pietų miego. Visiem miegot pietų miego! Visiem! Po pavakarių einam prie Nemuno, kur  Kostas irgi vaiko peršertas antis, o mama gaudo Kostą, kad nenudardėtų į Nemuną nuo skardžio. Nepagavęs ančių, bet gerai išsivoliojęs kurmiarausiuose, vaikas persimeta į šunų vaikymą, kuo neypatingai džiaugiasi šunų šeimininkai. Bet taip Kostas atsilygina už ne vietoje paliktas jų krūveles.
Po vakarienės vaiko nė migdyt nereikia, pats sako a-a-a ir tiesiog lūžta. Ir taip visą savaitę, net ir paskutinę dieną, kai mūsų iš kurorto parsivežti atvažiavo tėvelis. Тikrių tikriausios atostogos!

Ilzytė

Kostas turi draugę Ilzytę, vyresnę 5 mėnesiais. Matosi jie ne ypač dažnai, bet kartais įspūdingai. Paskutinį kartą matėsi žiemą, čiuožinėjo nuo kalno, griuvinėjo po sniegą. O Ilzytės namuose abu visiškai absoliutiškai susipyko nepasidalinę žaislų, po ko Kostas tiesiog nenulipo man nuo rankų. Tik namie supratau, kad Ilzytė šauniai gina savo teritoriją ir turi aštrius dantukus, kurių žymės buvo ant Kosto nugaros. Na, vaikai yra vaikai, abi mamos padejavom, kaip nelengva išaiškint tokiems pypliams kaip dera elgtis, ir tiek.
O prieš savaitę Ilzytė lankėsi jau Kosto namuose. Abi su Ilzytės mama nerimavom kas gi čia bus, bet buvo net labai gerai. Vaikai pažaidė ir kartu, ir atskirai, patikrino visus žaislus dėžėje. Kostas vis lindo bučiuotis ir daryti caca, Ilzytė neprieštaravo, kol Kostui neužkliuvo mergytės plaukai. Kažkodėl vaikinas sugalvojo juos pešti. Bet po kelių perspėjimų apsiramino ir pietų miegui vaikai išsiskirstė gražiuoju. Taigi abi mamos net lengviau atsikvėpėm, kad gi pastangos auklėjant vaikus nenueina veltui.

Scena

Kostas šiandien pasirodė scenoje. Labai rimtoje ir atsakingoje - Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos didžiosios salės. Jam taip pasisekė, nes vyko muzikos pedagogų konferencija, kur pasirodė "Strazdanėlių" mokyklėlės pypliukai. Kostas visai nebijojo didelės erdvės ir daug žmonių, lakstė po sceną, kuri kokį metrą pakelta nuo grindų lygio be užtvarėlių. Pusę pamokėlės visai šauniai dalyvavo - ir barškučiu barškino, ir paplojo net kokius 2 kartus, ir su mama pagal muziką vaikščiojo. Taigi viskas vyko sklandžiai, iki nebuvo paberti spalvoti kamuoliukai. Žinia, jie turi savybę ridentis, nuo neaptvertos scenos irgi. O čia dar pasitaikė neatsargus kokių 20 metų vaikinas, kuris tuos kamuoliukus-pabėgėlius paslaugiai mestelėjo į sceną. Kostas metė jam atgal į salę, vaikinas vėl į sceną, ir prasidėjo... Kostui tiek muzikėlė berūpėjo, pabuvo kamuoliukų mėtymo žvaigžde, o mama net suplukus tai vaiką saugojo, tai kamuoliukus rankiojo, tai bandė nors kažkaip sudominti pamokėlės veikla, bet kur tau... Viską išgelbėjo tik vaikui susižavėjimą keliantis spalvotas parašiutas, po kuriuo reikėjo lįsti, bet Kostas ant jo lipo. Tai ir buvo pamokėlės pabaiga. Ak tos nenuspėjamos scenos žvaigždės...

Atsisveikinimas

Šiandien, balandžio 1 dieną, Kostas atsisveikino su mamos pienuku. Man buvo šiek tiek graudu matant, kaip vaikas galutinai atsisveikina su kūdikyste. Bet iš tiesų viskas įvyko neįtikėtinai sklandžiai, ramiai ir be jokio streso. O kad taip visi esminiai atsisveikinimai ir pasisveikinimai Kosto gyvenime sklandžiai vyktų...