Savaitę iki Velykų Kostas, mama ir močiutė atostogavo Druskininkuose. Sekmadienį sugalvojom, o pirmadienį išvažiavom. Kryptis buvo pasirinkta teisinga, nes Vilniuje vertė sniego net iki 15 cm, o mes šildėmės pavasarinėje saulutėje. Vis dėlto pietūs, ne kitaip :)
Beveik visą laiką, kai nebuvom lauke arba nevalgėm, Kostas praleido ant palangės. O palangė buvo tikrai gera - plati, ir prie lango, pro kurį matosi pagrindinė Druskininkų gatvė. Taigi ten veiksmo net daugiau nei televizoriuje - važiuoja mašinos, autobusai, sunkvežimiai ir mikroautobusai, eina tetos ir dėdės, su šunimis, krepšiais ar skėčiais, bėga katės, skraido paukščiai, varnos sako "kar". Kostas tiek ilgai ant palangės sėdėjo, kad net slogą gavo.
Nutirpus sniegui ir apdžiūvus baloms, Kostą pradėjom leisti vaikščioti po lauką savom kojom, ne tik dairytis į pasaulį iš vežimo. Kaip tik Druskininkuose tam buvo visos sąlygos. Po pusryčių važiuojam prie ežero, kur Kostas vaiko vos pajudančias, poilsiautojų peršertas antis, balandžius ir žuvėdras, palaksto po pilną dygstančių narcizų pievutę, parankioja akmenukus ir pabėgioja tilteliu. Tada namo valgyt pietų ir miegot pietų miego. Visiem miegot pietų miego! Visiem! Po pavakarių einam prie Nemuno, kur Kostas irgi vaiko peršertas antis, o mama gaudo Kostą, kad nenudardėtų į Nemuną nuo skardžio. Nepagavęs ančių, bet gerai išsivoliojęs kurmiarausiuose, vaikas persimeta į šunų vaikymą, kuo neypatingai džiaugiasi šunų šeimininkai. Bet taip Kostas atsilygina už ne vietoje paliktas jų krūveles.
Po vakarienės vaiko nė migdyt nereikia, pats sako a-a-a ir tiesiog lūžta. Ir taip visą savaitę, net ir paskutinę dieną, kai mūsų iš kurorto parsivežti atvažiavo tėvelis. Тikrių tikriausios atostogos!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą