17 mėnesių

17 mėnesių Kostas turi 12 dantų, 2 apgamėlius, plačią šypseną, aštrius nagučius ir pirmą kartą kirpykloj kirptas garbanas. Vaikas labai mėgsta muziką, nuolat reikalauja įjungti muzikinį centrą ir vos nuskambėjus pirmiems garsams pradeda linguoti į taktą. Laiptai iki šiol yra magija ir burtai, ant jų Kostas lipa visur ir visada. Ir taip skuba, kad net bando mažom kojytėm kas antrą laiptą lipt, ko rezultatas - pakibimas visais savo 13 kg ant močiutės ar mamos rankos geriausiu atveju, arba guzas - prasčiausiu. Kamuoliukai dabar yra žaislų topų viršūnėje - kiek mama berinktų į dėžę, vis tiek jie ritinėjasi visuose namuose, nes mažulis su tokiu entuziazmu juos mėto, kad nė bartis neišeina. Pamėgo Kostas ir mažutes mašinytes-modeliukus (pagaliau nebegraužia mažų ratukų!). Jas stumdo ir ridena, o pravažiuojant tikram automobiliui pro šalį visiems garsiai apskelbia, parodo pirštu ir žiūri tiesiog įsimylėjėlio akimis. Na ir pasakykit, kad meilė transporto priemonėms nėra vyrų genuose... Tiesa, Kostas mielai stumdo ir lėlių vežimėlį, bet griežtai be jokio turinio - visas lėles ar šunis išmeta, kad netrukdytų. Pamatęs šviesoforą alpsta iš susižavėjimo beveik taip pat, kaip ir pamatęs automobilį.
Žodynėlis:
mama - mama arba močiutė;
teti - tėvelis;
teta - visos moteriškės (dėdžių dar neįvardinam);
ti-ta - laikrodis;
ka-ka - karšta arba aštru, duria ir pan.;
viaaa - nešvaru arba šiukšlė;
ate - viso gero arba "aš išeinu";
miau - katė;
au-au - šuo;
m-m-m! - duok man greit!
а-а - rimtas WC reikalas;
a-a-a (su banguojančia daininga intonacija) - miegas ir pienas;
tiaaa - caca ir ačiū;
vūūū - mašina, siurblys, mėsmalė ir visa kita, kas burzgia;
pa-paa! - t.y. opapa, t.y. paimk mane ant rankų;
ka - kar, t.y. varna;
baba - bamba;
ajo - alio;
bam - nukrito arba kamuoliukas;
nėėj - nėra;
kukū - kukū;
ne - ne;
ne-ne-ne - neleidžiamas, bet labai geidžiamas objektas.