23 mėnesiai

Kostas labai pamėgo balas. Kad jau dabar abu sveiki, tai velkamės kombinezoną, guminius batus ir einam braidžiot. Parsivedu namo sušlapusį, išsipurvinusį, bet laimingą. Nepamainomi rudens atributai yra lapai, kaštonai ir gilės. Kartą ėjom takeliu, kur gilių buvo vos ne visas kilimas prikritęs, tai Kostas bandė jas visas susirinkt ir kišenes prisikraut. Vos nuviliojau mašinų žiūrėt, kol dar kišenės neplyšo. Spėkit, ant ko dabar "smagu" namie basa koja užlipt? Atspėjot :) Beje, gilė vaikas sako labai aiškiai ir gražiai. Taip vadina ir kaštoną, nors kažkaip stengiasi jį pavadint kitaip, bet dar neišeina. Lapai pas mus yra mapu. Ir dar vaikas labai gerai skiria kada jis pats nori eiti, t.y. tepu, ir kai kas nors kitas turi ateiti/nueiti/pasitraukti/išeiti, t.y. iti.
Žmogutis ir vėl turi dėl ko terorizuoti močiutę. Kur buvęs kur nebuvęs, reikalauja eiti pas ją į viršų rašyti a-a-a, o-o-o, b-b-b, u-u-u, m-m-m ir kitų raidžių kompiuteriu. Kur jau tas vaikas nesiverš pas močiutę, jei ji ne tik raides rašyt kompiuteriu moko, bet dar ir pelę pajudint leidžia bei nuotraukų ir filmukų parodo apie mamą, tėvelį ir net voveres.
Kostas labai mėgsta šokinėti. Galėtų, ant fotelių, sofų ir lovų šokinėtų net valgydamas. Kad būtų vietos, įtaisytume batutą, kol dar sofos sveikos :)
Kalbos kertelėje Kostas turi naują kalbos dalį - kaniu, kas reiškia "skanu". Šitą kaniu iš karto sujungė į berods pirmąjį sakinuką košė kaniu. Kaniu apibūdamas ne tik maistas, bet ir naujoji uogų skonio dantų pastą, kurią labai taikliai apibūdino tėvelis:
- Užtepei vaikui uogienės ant dantų šepetuko?
Tik vieną sąvoką žmogus kaip išmoko nei šiaip nei taip, tai taip ir gyvenam. Sakykit, kodėl tokie pasakymai kaip ateik/einam keistis sauskelnių/eisim rengtis/eisim valgyt/eisim miegelio ir pan. visi vienodai suprantami kaip "greičiau dėk į kojas"?