Diu

Kostas į klausimą "kiek tau metų?" jau geras pusmetis nedvejodamas atsako "diu". O nuo šiandien tai daro jau legaliai. Valio! :)
Žmogutis gimtadienį pasitiko turėdamas 19 dantų, sverdamas 13,5 kg, būdamas 89 cm ūgio. Kostas matyt slapta prisiskaitė protingų knygelių apie dvimetinukus ir jų sugebėjimus, nes viską daro kaip iš rašto.
Pirmiausia Kostas nustojo žmoniškai valgyti. Vakarienė gali būti iš 5 patiekalų, o vaikas vis tiek nevalgęs. Gelbsti obuolių sultys ir blynai. Nesuprantu kaip tik šiuo maistu vaikas kartais gyvas kokias dvi dienas. O po to staiga pareikalauja "mėsi", t.y. mėsos, ir sukerta iš karto pusę dubenėlio - vien tik mėsą, be jokių garnyrų.
Be abejo, veiklas tokiam žiogui keisti sudėtinga. Todėl dabar viską darom labai lėtai ir labai iš anksto pradedam aiškinti kas greit bus. Įdomiausia, kad pvz. iš pradžių niekaip negali prikalbinti sėstis ant puoduko, bet kai jau atsisėda, tai niekaip negali prikalbint atsistoti...
Žmogutis nustojo lauke bėgioti kaip įgeltas. Dabar jis bindzinėja ir, kaip priklauso dvimečiui, gali kokią valandą stebėti lašantį lietaus vandenį į kanalizacijos dangčio gelmes. O ką jau kalbėti apie atvažiuojančias ir išvažiuojančias mašinas iš prekybos centro garažų! Mama jau sušalo, jau trepsi ir šokinėja, o vaikas kaip įkastas nejuda nė per žingsnį. Gali neštis rėkiantį, jei nori, bet pats neis nė už ką.
Kostas labai gražiai sako "kas čia?", bet dažniausiai taip kreipiasi į tuos objektus, kur mes jo kažko nuolat klausiam tuo pačiu klausiamuoju sakiniu. Be to, vaikas išmoko puikiai manipuliuoti žodžiu negau (negalima). Ir žinoma, kad jis taikomas mums, kai norim ką nors pakeisti, patobulinti ar tiesiog padaryti ne pagal jo įsivaizduojamą idealųjį planą. Negau padėti mašinėlės ant žemės, negau nunešti išgerto puodelio, negau vaiko nešti praustis ir t.t. Bet kai daro kažką malonaus su suaugusiu visada pasidžiaugia: abu a-a-a (abu gulim/miegam), abu tepu (abu einam), abu niam-niam (abu valgom) ir t.t. Kostas nuolat nepavargdamas mandagiai kartoja "ačiū", bet dažniau ką nors duodamas nei imdamas. Mandaguolis auga, ne kitaip :) Ant žemės suranda pačią mažiausią įmanomą šiukšlytę ir išdidžiai neša išmesti į šiukšlių dėžę. Jam dabar tvarkos manija, nes nuolat uždaro atidarytas duris, užstumia stalčius, liepia užsukt tekantį vandenį ir net sudeda žaislus į jiems skirtas pintines. Tada labai jau vaiką giriam.
Nupirkau Kostui žaislą su 3 geometrinėm figūrėlėm, kurias reikia pataikyti į atitinkamas skylutes. Maniau, kad trumpam mano judruoliui toks užsiėmimas, o pasirodo klydau. Užsiėmė vaikas net kelias savaites ir dar išmoko dabar jau plačiai pritaikomą žodį nepapa (netelpa).
O smagiausioji dalis - migdymosi ypatumai. Kadangi mama sugalvojo pradėt vaiką kraustyt į jo lovą ir net atskirą kambarį, tai vaikas neabejotinai nusprendė tą planą sugriaut. Dabar ir pietų miegelio, ir vakarinio miego praktiškai neinam be galingo riksmo, palydimo reikalavimais niam-niam, košė, mėsi, babanio (bananas), bojaja (obuolys), jagienia (uogienė) ir kitais įmanomais maisto pavadinimais, nepaisant to, kad žmogus tik ką pamaitintas ir jau absoliučiai visų patiekalų atsisakęs. Riksmas trumpiausiai trunka įkišus galvą į mamos pažastį, tai taip mes vaiką ir migdom. Kokie ten atskiri kambariai... mama keis savo planus, ne kitaip :)