Kalėdų traukinukas

Kostui dabar traukinukų periodas. Knygutėje jam reikia parodyt traukinuką, močiutės reikalauja filmuko apie traukinuką, mielai pradėjo žaisti su mediniu traukinuku ir šiaip labai gražiai pamėgdžiodamas traukinio ratų bildesį sako tu-tu, tu-tu, tu-tu. Todėl kai išgirdom, kad mieste Kalėdų laikotarpiu važinės šventinis traukinukas, iš karto supratom, kad mums žūt būt reikia juo važiuot. Kaip ir reikėjo tikėtis, švenčių periodu eilės prie traukinuko buvo įspūdingos, o vaiko pietų miegelis artėjo nenumaldomai, bet surizikavom. Ir ta rizika pasiteisino 100 procentų. Tėvelis sugebėjo užimti vietas pačioje pirmoje eilėje, taigi prieš akis vėrėsi pilna miesto panorama ir matėsi pats garvežiukas su elfais-vairuotojais. Dar net nepradėjus važiuoti Kostas krykštė iš laimės, mataravo kojom ir kalbėjo-bildėjo traukinuko ritmu tu-tu, tu-tu. Visą valandą, kol važiavom numatytu maršrutu per Vilniaus senamiestį iki Seimo ir atgal, vaikas nenuilsdamas mojavo išsišiepusiems praeiviams rankomis ir nuolat šypsojosi lyg geležėlę radęs. Matyt traukinukas pakankamai ilgai važiavo, kad Kostas sutiko iš jo išlipti be jokių skandalų ir mielai leidosi fotografuojamas.
O po kelių dienų paaiškėjo, kad mes visa šeima tapom žiniasklaidos žvaigždėmis, nes mūsų nuotrauka traukinuke išspausdinta dienraščio "Lietuvos rytas" priede "Sostinė". Tu-tūūūūū!

Kalėdų Seneliai

Šiemet patį pirmą Kalėdų Senį Kostas sutiko tėvelio darbe. Pradžioj visai susidomėjęs pelėmis-aktorėmis vėliau sėkmingai žaidė gaudynių su bendraamžiu Karoliu. Visai netyčia žmogutis atrado saldainukus-guminukus ir mamai nebuvo kur dėtis, tik jų duoti, nes ant stalo pūpsojo visas kalnas, o vaikas prašė dar ir dar. Viskas vaikui patiko ir buvo smagu iki neprigeso šviesos ir nepasirodė pats Kalėdų Senelis. Šito tai žmogus nei laukė, nei tikėjosi ir beveik visą Senelio pasirodymo laiką kartu su Dite prabuvo koridoriuje, nedrąsiai žvelgdamas į salę, o finale pasileidęs lakstyti koridoriumi skersai, išilgai ir ratais. Šventę kaip visada išgelbėjo Kalėdų Senelio maišas, iš kurio pabiro dovanos. Kostas tikrai buvo patenkintas savo autovežiu su mašinytėmis - iš karto jį išpakavo ir griuvo ant grindų žaisti.

Kūčių vakarą važiavom pas dėdę Igną. Ten Kostas vos paragavęs Kūčių sriubos ir naminės duonos, nusivedė tėvelį žaisti slėpynių. Paskui mamą. O paskui griuvinėjo ir šokinėjo ant pusbrolio Aido. Tas neapsikentęs iškėlė vaikį ant ištiestų rankų ir klausia žiūrėdamas į akis:
- Kada tu baigsi judėt?
O Kostas mataruoja kojom ir krykščia iš laimės.
Vėliau Kostas atrado pusseserės Guodos triušį. Mamos didžiam nustebimui, vaikas kišo ir kišo pirštuką triušiui į burnytę, kuo abu buvo labai patenkinti. Triušis kažką murmėjo, o vaikas džiaugėsi. Ir iki šiol Kostas nuolat primena, kad kiškis jam pirštuką niam-niam.
Po sočios vakarienės radom lauke Kalėdų Senelio paliktus pilnus dovanų maišus. Kostas pasidžiaugė nauja knygute-dėlione apie vilką ir septynis ožiukus, sutiko, kad išpakuosim eglutės žaisliuką-meškiuką namuose, o pats griuvo žaist ant grindų su lego mašinyte ir kažin kokiu mėnuleigiu. Atsisveikindamas surengė beveik koncertą, nes ir čiauškėjo, ir dainavo nesustodamas, po to visiem davė bučkius, pamojavo ate ir bent kokius 3 kartus pargriuvo koridoriuje kol išėjo pro duris.

Kalėdų rytą Kostas ir namuose aptiko Kalėdų Senelio padėjėjo Kiškio pėdsakus: po eglute Kostas rado kilimėlį su gatvėmis ir namais, o maišelyje - autobusą. Ir tada tradiciškai griuvo ant kilimėlio su tuo autobusu žaisti, nė pižamos nepersirengęs.
Kalėdos...

Močiutė

Kostas labai gražiai vadina močiutę - mociuty! Dabar ją mažulis kviečia ir kviečia , o močiutei tai kaip balzamas širdžiai. Žinoma, juk gerokai smagiau klausytis mociuty, nei pavadinimų miau, teti ar net mama.
Kostas su močiute dabar labai daug laiko leidžia kartu, nes mama dirba. Jie turi savo atskirą grafiką, meniu, maršrutą ir net paslaptis. Pirmam sniegui iškritus iš karto vaikas buvo pristatytas sniego senio lipdyt. Aukštaūgis rezultatas vaizdinėje medžiagoje. Be močiutės niekas nebūtų suorgnizavęs ir kopūstų raugimo. O dabar visi namiškiai džiaugėsi įdomiu procesu ir dar ilgai mėgausis skaniu rezultatu. Nuostabi mūsų močiutė!