Kostui dabar traukinukų periodas. Knygutėje jam reikia parodyt traukinuką, močiutės reikalauja filmuko apie traukinuką, mielai pradėjo žaisti su mediniu traukinuku ir šiaip labai gražiai pamėgdžiodamas traukinio ratų bildesį sako tu-tu, tu-tu, tu-tu. Todėl kai išgirdom, kad mieste Kalėdų laikotarpiu važinės šventinis traukinukas, iš karto supratom, kad mums žūt būt reikia juo važiuot. Kaip ir reikėjo tikėtis, švenčių periodu eilės prie traukinuko buvo įspūdingos, o vaiko pietų miegelis artėjo nenumaldomai, bet surizikavom. Ir ta rizika pasiteisino 100 procentų. Tėvelis sugebėjo užimti vietas pačioje pirmoje eilėje, taigi prieš akis vėrėsi pilna miesto panorama ir matėsi pats garvežiukas su elfais-vairuotojais. Dar net nepradėjus važiuoti Kostas krykštė iš laimės, mataravo kojom ir kalbėjo-bildėjo traukinuko ritmu tu-tu, tu-tu. Visą valandą, kol važiavom numatytu maršrutu per Vilniaus senamiestį iki Seimo ir atgal, vaikas nenuilsdamas mojavo išsišiepusiems praeiviams rankomis ir nuolat šypsojosi lyg geležėlę radęs. Matyt traukinukas pakankamai ilgai važiavo, kad Kostas sutiko iš jo išlipti be jokių skandalų ir mielai leidosi fotografuojamas.
O po kelių dienų paaiškėjo, kad mes visa šeima tapom žiniasklaidos žvaigždėmis, nes mūsų nuotrauka traukinuke išspausdinta dienraščio "Lietuvos rytas" priede "Sostinė". Tu-tūūūūū!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą