2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

Kalėdų Seneliai

Šiemet patį pirmą Kalėdų Senį Kostas sutiko tėvelio darbe. Pradžioj visai susidomėjęs pelėmis-aktorėmis vėliau sėkmingai žaidė gaudynių su bendraamžiu Karoliu. Visai netyčia žmogutis atrado saldainukus-guminukus ir mamai nebuvo kur dėtis, tik jų duoti, nes ant stalo pūpsojo visas kalnas, o vaikas prašė dar ir dar. Viskas vaikui patiko ir buvo smagu iki neprigeso šviesos ir nepasirodė pats Kalėdų Senelis. Šito tai žmogus nei laukė, nei tikėjosi ir beveik visą Senelio pasirodymo laiką kartu su Dite prabuvo koridoriuje, nedrąsiai žvelgdamas į salę, o finale pasileidęs lakstyti koridoriumi skersai, išilgai ir ratais. Šventę kaip visada išgelbėjo Kalėdų Senelio maišas, iš kurio pabiro dovanos. Kostas tikrai buvo patenkintas savo autovežiu su mašinytėmis - iš karto jį išpakavo ir griuvo ant grindų žaisti.

Kūčių vakarą važiavom pas dėdę Igną. Ten Kostas vos paragavęs Kūčių sriubos ir naminės duonos, nusivedė tėvelį žaisti slėpynių. Paskui mamą. O paskui griuvinėjo ir šokinėjo ant pusbrolio Aido. Tas neapsikentęs iškėlė vaikį ant ištiestų rankų ir klausia žiūrėdamas į akis:
- Kada tu baigsi judėt?
O Kostas mataruoja kojom ir krykščia iš laimės.
Vėliau Kostas atrado pusseserės Guodos triušį. Mamos didžiam nustebimui, vaikas kišo ir kišo pirštuką triušiui į burnytę, kuo abu buvo labai patenkinti. Triušis kažką murmėjo, o vaikas džiaugėsi. Ir iki šiol Kostas nuolat primena, kad kiškis jam pirštuką niam-niam.
Po sočios vakarienės radom lauke Kalėdų Senelio paliktus pilnus dovanų maišus. Kostas pasidžiaugė nauja knygute-dėlione apie vilką ir septynis ožiukus, sutiko, kad išpakuosim eglutės žaisliuką-meškiuką namuose, o pats griuvo žaist ant grindų su lego mašinyte ir kažin kokiu mėnuleigiu. Atsisveikindamas surengė beveik koncertą, nes ir čiauškėjo, ir dainavo nesustodamas, po to visiem davė bučkius, pamojavo ate ir bent kokius 3 kartus pargriuvo koridoriuje kol išėjo pro duris.

Kalėdų rytą Kostas ir namuose aptiko Kalėdų Senelio padėjėjo Kiškio pėdsakus: po eglute Kostas rado kilimėlį su gatvėmis ir namais, o maišelyje - autobusą. Ir tada tradiciškai griuvo ant kilimėlio su tuo autobusu žaisti, nė pižamos nepersirengęs.
Kalėdos...

2 komentarai:

  1. Labaiausiai juokiausi po žodžio griuvo koridoriuje, man rodos, kad mama pamiršo parašyti procesą, kaip Kostas tapo šiltutėlis :) su Kalėdomis visus jus - sveikatos, geros nuotaikos ir puikių emocijų visada! :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. toks autobusas pas mus kokius 3 metus buvo einamasis žaislas ;) tikrai šauni dovana. o pižaminiai rytai yra vienas mieliausių dalykų šiltuose namuose šaltą žiemą :)

    AtsakytiPanaikinti