Šnekoriukas

Kostas intensyviai tobulina kalbos įgūdžius. Turi sąrašėlį savo originalių žodžių, bet kasdien po kelis pakartoja ir normalios kalbos žodžių.
Sėk (sėsk)  - sukomanduoja mažasis direktorius rodydamas reikalingą sėdėjimo vietą rankute. Jei ne ten atsisėdi, liepia nueit - iti - ir tempia ranka, jei sugalvoji neklausyt paliepimo. Užsiropščia ant kėdės, prašo duoti ranką ir sako - siok, o tada šoka nuo kėdės žemyn. Arba nesustodamas šokinėja ir griuvinėja ant lovos - sioku, sako. Smagiausia šokinėt basiu, t.y. basam ir nuogu užpakaliuku.  Pisi, noja pisi (noriu piešti) - sako vaikas ir neša flomasterius. Sioba (siurblys) - džiaugiasi vaikas, kai mama sugalvoja tvarkyt namus.
Kostas labai mėgsta košę su jegyte (uogytėm) arba su mamamanio (cinamonu) ir ciuku (cukrum). Bet dažniausiai prašo mimi (blynų) ir neša keptuvę. O neseniai pamėgo pats žaisti košės virimą ir blynų kepimą, žinoma būtinai ant tikros viryklės, su tikrais puodais ir tikrom keptuvėm. Pavalgęs prašo siosia, t.y. sulčių. Iškepus ir pavalgius būtinai reikia susitvarkyt, t.y. suplaut indus - pile-pile džiaugiasi Kostas gavęs papilstyti vandenį, po ko mama perrengia visą vaiką.

Taip pat džiaugiasi ir pasakodamas apie sniego valytuvą, kurį matė pilantį sniegą. Tik tas dar ir pyp-pyp su lempute mirksėjo.
Kostas pasidarė išrankus aprangai. Kitą pupuja - reikalauja kitos kepurės,  kitą pisine - reikalauja kitų pirštinių,  kitą kava - kitos skaros. Sisipu! - atneša vaikas nukritusią šlepetę ir sėdasi ant grindų, suprask - užmauk, mama.
Vakare prausiamės, duodam bučkį teleliu (tėveliui)  ir einam skaityt nutę (knygutę). Tam būtinai reikia uždegti pamo (lempą) ir negesinti net ir tada, kai jau einam a-a-pupa (miegot). Mamai šitas a-a-pupa ypač gražus, nes rodo, kad ne veltui nuo gimimo mama vaikui lopšines dainavo...