Naujuosius 2013 sutinkant

Močiutė mamą su tėveliu Naujųjų vakarą išleido į teatrą. Kad močiutei su Kostu vieniems nebūtų liūdna, tėvelis atvežė Kosto brolį Svetlio. Anot močiutės, broliai ir žaidė, ir dūko, ir pešėsi. Mamai ir tėveliui grįžus namo, visi skubėjom ruošti stalą, traukti tortą, imbierinį gėrimą ir kitus skanėstus. Tėvelis su Svetlio išskubėjo į lauką fejerverkų leisti, kol neprasidėjo masinis šaudymas. Kostas stebuklingai neužmigo iki pat 00.30, matė visus fejerverkus pro langą, o kai jie baigėsi po gero pusvalandžio, prašė dar. Ir dar dabar kas vakarą eina prie lango patikrinti, ar nėra dun. Noja dun - vis kartoja vaikas, kas reiškia noriu dar fejerverkų.

Naujųjų 2013-ųjų rytą Diedas Morozas atnešė dovanų. Kostas iš karto ant grindų pabėrė konstruktorių, kurį tėvelis išmaniai surinko, o močiutė pavadino "rutuliukų Vichy parku". Labai laiku toks žaislas vaikui, kuris dabar dažnai užima stebėtojo, o ne dalyvio poziciją. Dažai, skirti piešti rankomis, buvo palikti išbandyti vėlеsniam laikui, o visi namiškiai močiutės paraginti greit susiruošėm į Gedimino kalną vėliavos nuleist ir pakelt. Kol atstovėjom eilėje prie funikulieriaus, Kosto pavadinto traukinuku, išklausėm nemažai dainų nuo kalno, o Kostas šauniai pačiuožinėjo ir pagriuvinėjo ant sniego krūvos. Užkilom pačiu laiku - kaip tik pradėjo nuleidinėt seną vėliavą, paskui pakėlė naują, po ko nuaidėjo trys garbės salvės iš šautuvų. Kostas ramutėlis visą tą laiką išsėdėjo tėveliui ant sprando. Sėkmingai nusileidę funikulierium žemyn, dar pamėtėm sniego gniūžtes į Vilnelę ir laimingi grįžom namo valgyt šventinių pietų. Su Naujais!