Kostas kelios dienos kaip kelis kartus per dieną liepia man:
- Parašyk kaip aš išgelbėjau sesę!
Todėl vykdau vaiko valią.
Leidžiu su vaikais laiką pas močiutę antrame aukšte. Laiptai užbarikaduoti foteliu, kad Vaiva neprieitų prie laiptų, abu vaikai siaučia aplink močiutės lovą, o mes su močiute šį bei tą tvarkom. Staiga pasigirsta Kosto klyksmas:
- Gelbėkit sesę!
Atsisukam - Vaiva kažkokiu būdu prasibrovus pro sunkųjį fotelį, stovi laiptų viršuje su šelmiška šypsenėle ir jau ruošiasi leisti kojytę nuo laipto. Kosminiu greičiu atsidūriau prie mažosios, o paskui kelias dienas visi nuolat dėkojom Kostui, kad jis išgelbėjo sesę. Ir tikrai išgelbėjo.
Didysis brolis :) Ne veltui vaikas prašė parašyti, tikrai pasididžiavimo vertas poelgis :)
AtsakytiPanaikinti