Mane kartais pribloškia suvokimas, kaip neapsakomai pasikeitė gyvenimas per pastaruosius 20 metų. Toks blokštelėjimas įvyko ir šiandien, kai Kostas grįžo su tėveliu pilnas įspūdžių - jis važiavo troleibusu! Ir bilietėlį pirko, ir žymėjo, ir kėdėj sėdėjo, ir durys pačios atsidarė, ir net sugedusį troleibusą matė. O mano vaikystėj tiek pat įspūdžių būtų sukėlęs pasivažinėjimas lengvuoju automobiliu...
Aš kioske klausiau, ar aš jau paskutinė, įsigyjanti vilniečio kortelę. Matau, kad tikrai ne :)
AtsakytiPanaikintiO apie troleibusus turėjau tokį patį atradimą... Tik Šarūno jie labai nežavi, nes.... paskui reikia eiti. Kai namuose, tai ratais kaip manieže ir nepavargsta. O jei reikia 300 m paeiti, viskas.
Eglė, aš turiu vilniečio kortelę, taip kad gal tu visgi paskutinė ;) O bilietelį žymėti ir rankoje turėti vaikui kur kas smagiau, nei kortelę prie skaitytuvo glausti.
AtsakytiPanaikinti