Futbolo rungtynės

Šį pavasarį Kosto futbolo komanda pradėjo dalyvauti rungtynėse. Vaikai pajuto jų skonį ir dabar laukia nesulaukia, kada bus kitos. O šį savaitgalį komanda sudalyvavo futbolo turnyre, taigi buvo net 5 rungtynės  su skirtingomis komandomis per vieną dieną. Iki šio įvykio Kostas skaičiavo dienas ir naktis, o iš vakaro neapsakomai apsidžiaugė, kad ta reikšminga diena jau bus po to, kai jis pamiegos. Mano manymu, Kostas visai nesijaudino, bet labai laukė žaidimo. Turnyro pradžia nebuvo sėkminga - komanda veržiasi į priekį, puola, spiria - ir nepataiko į vartus. Ir taip daug kartų. Po eilinio nesėkmingo smūgio Kosto tėvelis nuėjo pašnekėt su sūnum:
- Žiūrėk į kamuolį, jei spiri ir nepataikai - nepasiduok, spirk dar kartą ir kuo aukščiau!
Ir ką jūs manot - po keleto minučių Kostas padaro lygiai kaip papasakojo tėvelis ir per keletą paskutinių rungtynių sekundžių išplėšia komandai lygiąsias. Tėveliams ir mamytėms emocijų buvo tiek, kad puolė mažąjį futbolininką kilnot ir žadėt ledų. Ir jų vaikinas sulaižė visas dvi porcijas - iš karto po įspūdingų lygiųjų ir dar kartą po viso turnyro. Panašu, kad ledai buvo saldesni, nei turnyro medalis, nors jį visiem iškilmingai parodė grįžęs namo.

Vaikų klausimas

Važiuojam vakar su vaikais automobiliu ir šnekam apie šį bei tą. Vaiva pareiškia, kad ji mama. Aš patvirtinu, kad tikrai taip, kad ji kai užaugs bus mama, o Kostas bus tėvelis. Kostas suklūsta ir nesupranta.
- Kostai, tu dabar esi sūnus mamai ir tėveliui, brolis Vaivai, anūkėlis močiutei ir seneliui. O kai užaugsi ir turėsi vaikų, būsi tėvelis, - bandau aiškinti.
- Aš jau turiu vaikų - Vaivą. Man daugiau nereikia. Aš tėvelis nebūsiu, aš būsiu vyresnysis brolis, - pareiškia vaikinas.
Va taip va. Nei pridėsi, nei atimsi.

Dviratis su pedalais

Kostas dar pernai paveldėjo dviratį su pedalais. Bet pernai jis jam buvo didokas ir didesnio dėmesio nesulaukė. O šiemet tik ištraukus iš sandėliuko dviratį vaikino akys sužibėjo. Jis mažiausiai 10 kartų tėvelio paklausė kada jis suras pompą ir pripūs ratus. O pripūtus aistringai jaudindamasis pradėjo lipti, griūti ir vėl lipti. Paskui mamai liepė jį keliuku stumti. Pirmą kartą mama stūmė  ne pagal Kosto idealųjį įsivaizdavimą, todėl kurį laiką ir dviratis, ir Kostas papyko vidury kelio. Bet noras važiuoti buvo didesnis už pyktį, taigi pabandėm dar kartą ir... Kostas nuvažiavo pats. Ir nuo tos akimirkos aš nebegaliu sugaudyti kur yra mano vaikas. O kadangi kaimynų berniukas irgi važiuoja dviračiu, tai mažiausiai dvi mamos nеžino kur siaučia jų ikimokyklinukai. O vakare Kostas griuvo miegoti visiškai nusikalęs, pilnom mėlynių ir nubrozdinimų kojom, bet su palaiminga šypsena. Neabejotinai dviratis žmogui suteikė nepaprastos laisvės pojūtį.

Gorilos

Šiandien Kostas atsikėlė liūdnas, kad reikės važiuoti į darželį ir ten miegoti. Jis mane tikina, kad viskas darželyje būtų gerai, jei ne pietų miegas. O aš savo vaiko niekaip negaliu paguosti, nes kiek darželį lankiau, tai man irgi pietų miegas buvo kančia. Kiek paliūdėję kartu ir susitarę su močiute, kad kai ji galės, tai pasiims Kostą iš darželio prieš pietų miegą, išvažiavom. Gražiai patylėjom mašinoj, ir staigas Kostas manęs klausia:
- O ką valgo gorilos?
Aš net žado netekau iš netikėtumo.
- Man regis šakeles, vaisius, uogas. O kodėl klausi?
- O jos didelės?
- Taip, jos didelės beždžionės, panašios į žmones, labai protingos ir daug visko gali išmokti.
- Tai didelės beždžionės valgo mažas beždžiones?
Patikinau kad tikrai ne ir susitarėm, kad vakare būtinai paskaitysim ką beždžionės valgo, kur gyvena ir pažiūrėsim kaip jos atrodo. Štai tau, mama, namų darbai iš pat ryto.

Mamos diena

Mamos dienos proga Kostas darė atviruką "Strazdanėlių mokyklėlėj".  Man jis labai patinka ir labai gražus, nes šalia prilipdytų gėlių, gavau savo portretą ir pirmą kartą vaiko ranka paties užrašytą žodį "MAMA". Portretas labai išraiškingas, jame atsispindi vaiko matymas - mama plačių klubų, siauro liemens, su daug pirštų ir plačia šypsena. Pastaroji man patinka labiausiai.