Šį pavasarį Kosto futbolo komanda pradėjo dalyvauti rungtynėse. Vaikai pajuto jų skonį ir dabar laukia nesulaukia, kada bus kitos. O šį savaitgalį komanda sudalyvavo futbolo turnyre, taigi buvo net 5 rungtynės su skirtingomis komandomis per vieną dieną. Iki šio įvykio Kostas skaičiavo dienas ir naktis, o iš vakaro neapsakomai apsidžiaugė, kad ta reikšminga diena jau bus po to, kai jis pamiegos. Mano manymu, Kostas visai nesijaudino, bet labai laukė žaidimo. Turnyro pradžia nebuvo sėkminga - komanda veržiasi į priekį, puola, spiria - ir nepataiko į vartus. Ir taip daug kartų. Po eilinio nesėkmingo smūgio Kosto tėvelis nuėjo pašnekėt su sūnum:
- Žiūrėk į kamuolį, jei spiri ir nepataikai - nepasiduok, spirk dar kartą ir kuo aukščiau!
Ir ką jūs manot - po keleto minučių Kostas padaro lygiai kaip papasakojo tėvelis ir per keletą paskutinių rungtynių sekundžių išplėšia komandai lygiąsias. Tėveliams ir mamytėms emocijų buvo tiek, kad puolė mažąjį futbolininką kilnot ir žadėt ledų. Ir jų vaikinas sulaižė visas dvi porcijas - iš karto po įspūdingų lygiųjų ir dar kartą po viso turnyro. Panašu, kad ledai buvo saldesni, nei turnyro medalis, nors jį visiem iškilmingai parodė grįžęs namo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą