Kūčios

Kostukas prieš Kalėdas keletą savaičių turėjo bėdų su pilvuku, todėl buvo labai neramus, dažnai labai garsiai verkdavo, apie ką vis pasipasakodavau artimiesiems. Todėl buvo kiek nedrąsu važiuoti pirmą kartą su juo į svečius valgyti Kūčių vakarienės pas dėdę ir dėdienę, kuri nori būti vadinama teta, bet čia ne apie tai. Taigi, nuvažiavom su miegančiu Kostuku, jis toliau saldžiai miegojo ir leido pavalgyti. Tada suvirko, apsidairė, leido juo pasidžiaugti visiems, kas tik norėjo paturėti ant rankų. Pasišypsojo, inteligentiškai paprašė valgyti, ramiai pavalgė paguldytas ant pusseserės meškos ir užmigo. Dabar niekas netiki, kad auginu neramų vaiką, o aš noriu vėl pas Kostuko dėdę ir tetą, nes ten mano vaikas auksinis.