(Ne)Laukimas

Žiūriu į savo mažutėlį ir negaliu atsižiūrėti. Turbūt tai išgyvena visos mamos - atrodo, kad tavo vaikas yra tobulas kūrinys, nepakartojamas ir stebuklingas. Man patinka čiupinėti jo mažas pėdutes, bučiuoti rankutes, kvėpti tik jo vieno specifinį kvapą, kiek sumišusį su pieno ir vystyklų kvapais bei dar kažkuo nenusakomu. Man patinka, kad jo galvytė telpa delne ir ją privalu prilaikyti. Aš nelaukiu, kad mano vaikas užaugtų - pradėtų laikyti galvą, imtų sėdėti, vaikščioti, čiauškėti. Tiesiog mėgaujuosi akimirka čia ir dabar. Džiaugiuosi kiekvienu jo pasiekimu - sąmoninga šypsena, nauja reakcija į žaisliuką, nauju garsu. Bet nelaukiu kitų pasiekimų, kurie neišvengiamai vis tiek ateis. Nes suprantu, kad toks, koks dabar, mano vaikas jau niekada nebus. Dėl to vienu metu neapsakomai gera ir liūdna.