Dar gruodžio mėnesį pirmą kartą su Kostu nuėjom lavintis į Yamahos muzikos mokyklėlę. Buvo visai smagu - pertraukėlės metu Kostui labai patiko barškinti barškučiu per radiatorių, stumdyti kėdes, patampyti mergaitei už kasų (tokio daikto dar nebuvo matęs). Po užsiėmimo Kostas pasigavo eilinį snarglį, tuo mūsų muzikinė karjera Yamahoje ir baigėsi.
Po švenčių Ditė suviliojo mus nueiti į "Debesėlius". Čia Kostas mamą labai nustebino savo santūrumu ir net, sakyčiau, kuklumu. Visą pamokėlę beveik nenulipęs mamai nuo rankų, na tik pasiimti plastikinės snaigės ir lūpinės armonikėlės, po pamokėlės vis dėlto susidomėjo būgnu ir smagiai jį padaužė. Folklorinė pakraipa mamai patiko, tad eisim dar.
Kad jau vaikas kuris laikas buvo sveikas, tai nusprendėm dar labiau praplėst akiratį ir šiandien apsilankėm "Strazdanėlėse". Didžiam nustebimui ant kilimo įsitaisėm šalia kito Kosto. Šitoje mokyklėlėje mūsiškis Kostas nesikuklino - barškino barškučius, glostė vaikus, tikrino kitų vaikų batus, susižavėjo parašiutu, nuo kurio visų plaukai linksmai įsielektrino, ir jau taikėsi patikrinti spintelių turinį, kai reikėjo eiti į mankštos salę. Didieji kamuoliai vaikui įspūdžio nepaliko - juk namie panašius turim. O va mažučiai dygliuoti buvo labai įdomūs - ir ragaut, ir mėtyt. Pro palapinę-landą lįsti buvo keista, atsisėdo vidury ir juokiasi - vos išprašiau. Per minkštas odines figūras nelipo, vis kėsinosi sėstis, teko pernešt. Bet kamuoliukų baseinas tai buvo viršūnė. Niekaip negalėjau iškrapštyt: tik bandau iškelt - skandalas. Šiaip taip nukreipiau dėmesį į veiksmą už lango, tada mokytoja uždengė kamuoliukus audeklu. Tai vaiko nesulaikė, tik kad per audeklą ne taip įdomu žaist. Išvada - mes būtinai į "Strazdanėles" ateisim dar ir dar kartą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą