Kostas nuolat sukinėjasi apie sesę. Tai glosto, tai bučiuoja, tai barškutį pabarškina, tai rankytę patampo, tai pakelt bando, tai čiulptuką duoda, paskui atima, tada vėl duoda. Rytais jau tradicija tapo pirmas klausimas "kur sesė?" ir pareiškimas "nejeikia pupuja", kai prispaudžia reikalas paglostyt mažulę. Kai sesė nemiega, Kostas džiaugsmingai konstatuoja "žiūūūri, nemiega!", labai gražiai ištęsdamas "ū". O kai sesė pavalgius ima dairytis, klausia: "pavalgė, ačiū?". Jis taip gerai viską žino apie sesę, kad močiutei guldant mažulę į vežimėlį ir tikintis pasupus užmigdyt, Kostas labai rimtai paliepė:
- Nedėk, rėks!
Ir buvo šimtu procentų teisus.
Super įžvalga :) Ilgai juokiausi :) :) :)
AtsakytiPanaikinti