
kai išeidavom pasivaikščioti į nuostabiai sutvarkytą kurortinį miestelį, tapdavom tiesiog žvaigždėmis, į kurias visi atsisuka - į Kostą dėl jo balansinio dviratuko, o į mane dėl Vaivos nešioklėje. Toks jausmas, kad Druskininkai tokių agregatų niekad nebuvo matę.
Kostui labai patiko grojantis ir šokantis fontanas, žiūrėjo į jį lyg užburtas. Ir akmeninį kamuolį lietė susižavėjęs. 

"Girios aido" muziejuje tikėjausi, kad vaikinas džiaugsis didelių žvėrių iškamšom, bet jam labiausiai patiko ežiukai ir voverytės. Na ir dar šernų galvos - gal dėl didelių šnipų. O muziejaus geriausia dalis neabejotinai buvo pieštinis filmukas su paukščių balsais ir pavadinimais. Žiūrėjom net 2 kartus, o Kostas ramutėlis sėdėjo man ant kelių.
Nemuno pakrantė ir naujasis tiltas susilaukė susižavėjimo dėl garlaivio ir laivelių. "Spotinis aivejis!" - apsidžiaugė Kostas, pamatęs pralekiančią su purslais motorinę valtį. Ir į vandens parko atraminį vamzdį vaikas buvo susiruošęs įlipt. Beje, ir prie vandens parko, ir prie upės, ir prie ežero Kostas vis kartojo kad nori praustis. O kai finale atvažiavom į naująjį paplūdimį, vos įkalbėjau kelnes nusimaut žaidžiant ant smėlio, o artyn vandens nė iš tolo nesutiko eiti. Nors vaikų besipliuškenančių buvo. Matyt nerimta kompanija pasirodė. O gal mamos su močiute pernelyg gerai į galvą įkalta "atsargiai, vanduo, gali įkrist".
Bet neabejotinai atostogų vinis buvo naujas atradimas pavadinimu LEDAI. Iliustracijoms komentarų nereikia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą