Komandos

Ryte atšlepsėjus mažoms Kosto kojytėms prasideda komandų maratonas (užrašyta iš karto išvertus į lietuvių kalbą):
- Nenoriu rengtis.
- Ne, nenoriu keistis sauskelnių.
- Nenoriu košės! - iš karto po to sulapnojamas visas dubenėlis.
- Nenoriu cinamonų! - ir iš karto po to: - Noriu pats berti cinamonus!
- Noriu į lauką! - Ne, nenoriu į lauką!
- Nenoriu mautis batų!- Nenoriu šitų batų!
- Noriu paspausti mygtuką! - Ne, nespausiu mygtuko!- Aš pats norėjau paspaust mygtuką!
- Nenoriu valgyt. - Nenoriu mėsos. - Duok mėsos. - Ne šitą, kitą!
- Noriu sulčių. - Noriu ne šitų, kitų sulčių! - Noriu šaltų sulčių!
- Ne, nesivalysiu dantukų. - Noriu pats valytis! - Ne šitą pastą, kitą! - O dabar mama valysis!
- Nenoriu miegot. - Nenoriu į lovytę.
- Nedainuok. - Noriu kad "šarkas varnas" padainuotum.
- Palaikyk ranką.
O šitų komandų fone dar nuolatiniai palakstymai ne ten, kur tarėmės, trinktelėjimai kam papuolė sudraudus netinkamą veiklą, griuvimai ant grindų, kai vis dėlto pasiekiamas mamos numatytas tikslas, pvz. banali vonia, ir dar nuolatinis sesės verkšlenimas vos tik ją kur nors padedi. O padedi, nes kažkodėl šlepetės plaukioja klozete, koridoriuje išmėtyti juodu tepalu pradėti tepti balti batai, snarglys tįsta iki žemės, kreidelėmis apipieštos sofos ir pradėta kita fantazijos ribų neturinti veikla.
Vis dažniau pagalvoju, kad tuoj nuvažiuos stogas jei aš kam nors tų mylimų vaikų nepriduosiu. Na bent trumpam :)