Aš buvau tikrai rimtai susirūpinusi Kosto kelnių reikalais. Nes susitarti, kad rimtas reikalas turi būti ten, kur turi būti, mums niekaip nesisekė. Nepadėjo nei pažadai, nei paskatinimai, nei pagrasinimai, nei WC dangčių kolekcija, pirkta kartu su vaiku, nei jokie kiti išskaityti ar išgirsti kažkam pasiteisinę metodai. Bandydama pritaikyti pasekmės metodą, pasiekiau tik tiek, kad Kostas puikiausiai išmoko susitvarkyti, t.y. nusirengti, nusiprausti ir išsiskalbti kelnytes pats. Man likdavo jį tik nušluostyti. Tai irgi rezultatas, bet ne tas, kuris buvo siektas. Taigi, kai jau visai galutinai trūko kantrybė ir susiradau specialisto kontaktus penktadienį vakare, šeštadienį Kostas pareiškė, kad jis didelis, ir dabar viską darys į klozetą. Ir nuo tos akimirkos taip ir yra. Sąžiningai daro viską nuo-iki pats. Jaučiuosi visiškai pergudrauta savo 3 m. 8 mėn. sūnaus. Ir tik tyliai šypsojausi, kai jis nė savaitei nepraėjus nuo įsimintinojo šeštadienio, pareiškė:
- Kai aš buvau mažas, tai a-a dariau į kelnes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą