Kostas jau kuris laikas giliai įbridęs į kodėlčiaus periodą. Stengiamės visi atsakinėti į užduodamus klausimus kantriai ir jam suprantamai. O kartais taip, kad naujas "kodėl?" neatsirastų. Keletas smagesnių pasikalbėjimų:
- Mama, žiūrėk kokie dūmai virš puodo!
- Taip, sūneli, tik čia ne dūmai, o garai. Dūmai rūksta iš kamino, o garai ten, kur vanduo verda.
- O kodėl?
- Nes dūmai smirdi, o garai ne.
- O kodėl?
- Nes malkos dega, ten karšta ugnelė, ten dūmai. O vanduo verda, ugnelės nėra, tai garai.
- O kodėl garai? Kodėl?
- Nes tokie fizikos ir gamtos dėsniai.
- Mama, o mes pasiėmėm dviratuką?
- Pasiėmėm.
- O kodėl?
- Nes tu norėjai.
- O kodėl aš norėjau?
mama, kur atsakymas į paskutinį klausimą? :)
AtsakytiPanaikintiAš į paskutinį klausimą saviškiui visada atsakau klausimu: „Tai va tu man dabar ir pasakyk – kodėl gi tu norėjai?“... :D
AtsakytiPanaikinti