Šluoju kiemą namiškai ūkiškai pasipuošusi. Vaikai laksto su draugais po kiemą, džiaugiasi vasaros malonumais. Skuodžia pro mane mano 5 m vaikinas, stabteli ir išpyškina kaip kokį eilėraštį:
- Mama, ačiū kad šluoji mūsų kiemą. Tu labai graži! - ir nulekia neatsigręždamas palikęs mane be žado.
2016 m. birželio 4 d., šeštadienis
2016 m. gegužės 22 d., sekmadienis
Futbolo rungtynės
Šį pavasarį Kosto futbolo komanda pradėjo dalyvauti rungtynėse. Vaikai pajuto jų skonį ir dabar laukia nesulaukia, kada bus kitos. O šį savaitgalį komanda sudalyvavo futbolo turnyre, taigi buvo net 5 rungtynės su skirtingomis komandomis per vieną dieną. Iki šio įvykio Kostas skaičiavo dienas ir naktis, o iš vakaro neapsakomai apsidžiaugė, kad ta reikšminga diena jau bus po to, kai jis pamiegos. Mano manymu, Kostas visai nesijaudino, bet labai laukė žaidimo. Turnyro pradžia nebuvo sėkminga - komanda veržiasi į priekį, puola, spiria - ir nepataiko į vartus. Ir taip daug kartų. Po eilinio nesėkmingo smūgio Kosto tėvelis nuėjo pašnekėt su sūnum:
- Žiūrėk į kamuolį, jei spiri ir nepataikai - nepasiduok, spirk dar kartą ir kuo aukščiau!
Ir ką jūs manot - po keleto minučių Kostas padaro lygiai kaip papasakojo tėvelis ir per keletą paskutinių rungtynių sekundžių išplėšia komandai lygiąsias. Tėveliams ir mamytėms emocijų buvo tiek, kad puolė mažąjį futbolininką kilnot ir žadėt ledų. Ir jų vaikinas sulaižė visas dvi porcijas - iš karto po įspūdingų lygiųjų ir dar kartą po viso turnyro. Panašu, kad ledai buvo saldesni, nei turnyro medalis, nors jį visiem iškilmingai parodė grįžęs namo.
- Žiūrėk į kamuolį, jei spiri ir nepataikai - nepasiduok, spirk dar kartą ir kuo aukščiau!
Ir ką jūs manot - po keleto minučių Kostas padaro lygiai kaip papasakojo tėvelis ir per keletą paskutinių rungtynių sekundžių išplėšia komandai lygiąsias. Tėveliams ir mamytėms emocijų buvo tiek, kad puolė mažąjį futbolininką kilnot ir žadėt ledų. Ir jų vaikinas sulaižė visas dvi porcijas - iš karto po įspūdingų lygiųjų ir dar kartą po viso turnyro. Panašu, kad ledai buvo saldesni, nei turnyro medalis, nors jį visiem iškilmingai parodė grįžęs namo.
2016 m. gegužės 13 d., penktadienis
Vaikų klausimas
Važiuojam vakar su vaikais automobiliu ir šnekam apie šį bei tą. Vaiva pareiškia, kad ji mama. Aš patvirtinu, kad tikrai taip, kad ji kai užaugs bus mama, o Kostas bus tėvelis. Kostas suklūsta ir nesupranta.
- Kostai, tu dabar esi sūnus mamai ir tėveliui, brolis Vaivai, anūkėlis močiutei ir seneliui. O kai užaugsi ir turėsi vaikų, būsi tėvelis, - bandau aiškinti.
- Aš jau turiu vaikų - Vaivą. Man daugiau nereikia. Aš tėvelis nebūsiu, aš būsiu vyresnysis brolis, - pareiškia vaikinas.
Va taip va. Nei pridėsi, nei atimsi.
- Kostai, tu dabar esi sūnus mamai ir tėveliui, brolis Vaivai, anūkėlis močiutei ir seneliui. O kai užaugsi ir turėsi vaikų, būsi tėvelis, - bandau aiškinti.
- Aš jau turiu vaikų - Vaivą. Man daugiau nereikia. Aš tėvelis nebūsiu, aš būsiu vyresnysis brolis, - pareiškia vaikinas.
Va taip va. Nei pridėsi, nei atimsi.
2016 m. gegužės 8 d., sekmadienis
Dviratis su pedalais

2016 m. gegužės 3 d., antradienis
Gorilos
Šiandien Kostas atsikėlė liūdnas, kad reikės važiuoti į darželį ir ten miegoti. Jis mane tikina, kad viskas darželyje būtų gerai, jei ne pietų miegas. O aš savo vaiko niekaip negaliu paguosti, nes kiek darželį lankiau, tai man irgi pietų miegas buvo kančia. Kiek paliūdėję kartu ir susitarę su močiute, kad kai ji galės, tai pasiims Kostą iš darželio prieš pietų miegą, išvažiavom. Gražiai patylėjom mašinoj, ir staigas Kostas manęs klausia:
- O ką valgo gorilos?
Aš net žado netekau iš netikėtumo.
- Man regis šakeles, vaisius, uogas. O kodėl klausi?
- O jos didelės?
- Taip, jos didelės beždžionės, panašios į žmones, labai protingos ir daug visko gali išmokti.
- Tai didelės beždžionės valgo mažas beždžiones?
Patikinau kad tikrai ne ir susitarėm, kad vakare būtinai paskaitysim ką beždžionės valgo, kur gyvena ir pažiūrėsim kaip jos atrodo. Štai tau, mama, namų darbai iš pat ryto.
- O ką valgo gorilos?
Aš net žado netekau iš netikėtumo.
- Man regis šakeles, vaisius, uogas. O kodėl klausi?
- O jos didelės?
- Taip, jos didelės beždžionės, panašios į žmones, labai protingos ir daug visko gali išmokti.
- Tai didelės beždžionės valgo mažas beždžiones?
Patikinau kad tikrai ne ir susitarėm, kad vakare būtinai paskaitysim ką beždžionės valgo, kur gyvena ir pažiūrėsim kaip jos atrodo. Štai tau, mama, namų darbai iš pat ryto.
2016 m. gegužės 1 d., sekmadienis
Mamos diena
Mamos dienos proga Kostas darė atviruką "Strazdanėlių mokyklėlėj". Man jis labai patinka ir labai gražus, nes šalia prilipdytų gėlių, gavau savo portretą ir pirmą kartą vaiko ranka paties užrašytą žodį "MAMA". Portretas labai išraiškingas, jame atsispindi vaiko matymas - mama plačių klubų, siauro liemens, su daug pirštų ir plačia šypsena. Pastaroji man patinka labiausiai.
2016 m. balandžio 2 d., šeštadienis
Piešiniai
Kostas pradėjo piešti kažką sąmoningo ir po to paaiškinti kas ir kaip. Piešia gana daug, bet kai užsiciklina, tai piešia vis tą patį paveikslėlį gan ilgai tik su šiokiom tokiom variacijom.
Po Kalėdų nuolat piešė eglę, o po ja dovanas:
Po Kalėdų nuolat piešė eglę, o po ja dovanas:
O dabar piešia gaisrinę arba policiją, arba abi kartu ir būtinai su įjungtomis šviesomis bei švyturėliais:
2016 m. kovo 14 d., pirmadienis
Iškrito dantukas
Kostui pirmasis dantukas iškrito kaip tik Vaivos gimtadienio išvakarėse - 2016 m. kovo 14 d. Baigėsi futbolo treniruotė - ir atbėgo Kostas su dantuku rankoje bei džiaugsminga veido išraiška:
- Mama, žiūrėk, iškrito!
Džiaugsmo buvo be galo, nes kol klibėjo dantukai jis jau buvo supažindintas su dantukų fėjų ir pelyčių personažais, o be to išsiaiškino, kad dantys krenta tik dideliems. Taigi - be dantų, vadinasi didelis. Vakare kišo dantuką po pagalve ir sąžiningai kartojo paskui mane:
- Pele pele, imk kaulinį, duok man geležinį.
O ta pelė ėmė ir davė ryte eurą. Nusprendė žmogus pataupyt (nes tuoj antras dantukas kris), o tada eit į parduotuvę ko nors išsirinkt. Gerai, kad dantys ir pelės suorganizuoja dar ir finansinio raštingumo pamokėles.
- Mama, žiūrėk, iškrito!
Džiaugsmo buvo be galo, nes kol klibėjo dantukai jis jau buvo supažindintas su dantukų fėjų ir pelyčių personažais, o be to išsiaiškino, kad dantys krenta tik dideliems. Taigi - be dantų, vadinasi didelis. Vakare kišo dantuką po pagalve ir sąžiningai kartojo paskui mane:
- Pele pele, imk kaulinį, duok man geležinį.
O ta pelė ėmė ir davė ryte eurą. Nusprendė žmogus pataupyt (nes tuoj antras dantukas kris), o tada eit į parduotuvę ko nors išsirinkt. Gerai, kad dantys ir pelės suorganizuoja dar ir finansinio raštingumo pamokėles.
2016 m. kovo 12 d., šeštadienis
Pianinas
Pagaliau pribrendau ir suorganizavau pianino pervežimą iš buto į namą. Vaikai, atsikėlę po pietų miego, tiesiog prilipo prie instrumento - lipo ir sėdo vienas per kitą, Kostas pareikalavo natų, kaip matė, kad muzikos vadovė daržely būna pasidėjusi. Ir abu viens per kitą grojo, grodami dainavo. Grojo grasiai, grojo tyliai, grojo dviese ir kartu, ir atskirai, nors Kostas vis stengėsi įkalbėti Vaivą, kad ji užsiimtų kuo kitu, o jis vienas galėtų groti. Maniau, kad vaikų entuziazmas nuslūgs po kelių dienų, bet mano nuoširdžiam nustebimui, vaikai periodiškai vis sėdasi prie pianino ir improvizuoja. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai norės ką nors prasmingo sugroti, ne tik pasismaginti neorganizuotų garsų jūroje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)