Vakar Kostas išmoko pats užlipti ant sofos. Taip pat išmoko užlipti ant fotelio, o nuo jo ant valgomojo stalo ir...atsistojo! О jau džiaugsmo buvo! Tiek pat, kiek ir riksmo, kai fotelis buvo nustumtas nuo stalo saugiu atstumu. Bet užtat dabar turiu nuostabaus darbo - stoviu prie sofos ir saugau bėgiojantį vaiką, kad negriūtų nuo jos žemyn galva ant grindų. Kostas ant sofos ir sėdasi, ir stojasi, ir griūna, ir gulasi, vėl stojasi, remiasi į atkaltę ir visaip kaip kitaip tyrinėja baldą, lyg koks Kolumbas Ameriką.
Valgant jau kuris laikas Kostui duodu tokį patį šaukštą ir lėkštę kaip sau, ir net šiek tiek maisto įdedu. Makalavo makalavo vaikas, drabstė drabstė, o šiandien paėmė ir pats įsidėjo kelis pilnus šaukštus košės į burną. Čia jau aš apsidžiaugiau kaip geležėlę radus.
Išmoko Kostas sakyti "brrr" ir "brum-brum". Įtariu su mašinyčių garsų pamėgdžiojimu problemų nebus.
Močiutė parodė Kostui laikrodį. Dabar vaikas nuolat veda visus žiūrėti ir pats net bando sakyti "tik-tak", nors kol kas išeina "ti-ta", bet su labai tikslia intonacija. Ir "mama" Kostas pagaliau sako sąmoningai, bet...tik kai mamos atvaizdas yra nuotraukoje. Šiaip nešaukia.
Šiuo metu Murzei sunkus laikas. Kostas nuo jos neatstoja. Tenka vargšei nešti savo kailį vis į kitą viеtą, nes mažulis taip drąsiai čiumpa už uodegos, kad net man skauda žiūrėt.
O dabar Kostas labiausiai laukia grįžtančios iš kelionės močiutės, kai vėl galės su ja niekad nepavargdamas laipioti laiptais aukštyn ir žemyn. Puikus sportas metinukams!
Oj, žinau aš tą "stovėjimo" užsiėmimą... O kai užknisa negyvai ir nusisuki, vaikas bumpt ir su guzu. Paguosiu, truks neilgai. Metus kitus :)
AtsakytiPanaikintiO dėl uodegos tai Matrosą galim paskolinti. Jis treniruotas, jam neskauda :)